aumentare una taglia di seno Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Apie savanorystę. „Drugelio sparnų plazdėjimas“

Arunas | liepos 24, 2013

Daugelis Jūsų turbūt skaitot laikraščius, sekat užsienio ir Lietuvos naujienas internetiniuose portaluose ir 18:45 spragtelit nuotolinio valdymo pultelį, kad spėti įkandin pasauliui. Tikėtina, tai darant, poreikių asortimentas skiriasi. Kažkam eiliniai politikos kuriozai ekrane kaip reikalingi pesticidai dėl pilietinės pareigybės vengimo stiebtis bepradedantiems sąžinės daigams, kažkas, kad neatsiliktų nuo paskutinių įvykių į asmeninį gyvenimą mielai įsileidžia atokaus bažnytkaimio dramą su krauju, kirviais ir girtu traktorininku, o dar kažkam tiesiog norisi paspėlioti ar tikrai Šulijos Naglio veidas reiškia rytojaus debesuotumą be pragiedrulių.

Kiekvienam savo. Kaip ir dauguma dalykų gyvenime besaikis vartojimas yra žalingas. Nekalčiausioj savo formoj jis pasireiskia rūškana rytine nuotaika po vakarykštės “gal dar vieną“ deserto porcijos. Kiek subtiliau yra su kasdiene žmonių ištikimybe Gintarui Dėksniui. Tai tampa panašu į “Kalnapilio“ reklamą, kurioje darnus kaimynų kolektyvas stebi kaip dega Pranciškaus troba. Visokie “vaje vaje kaip baisu“ ir “Dievuli kas dedasi ant svieto“ besiklausant kaip girtas vyras žmonai sulaužė šonkaulius ar vietinės reikšmės Šumacheris nusprendė, jog 180 km/h gyvenvietėje dar ne riba mažai kuo skiriasi. Abiem atvejais patogiai įsitaisius stebimos kitų nelaimės.

Išimtinai retais atvejais pomėgis šviestis negatyvia informacija gali virsti katalizatoriumi suvokiant elementarią, tačiau labai galingą tiesą: Aš esu pasaulis, pasaulis tai aš.  Atsitiktinai užklydusiems į šią svetainę ir dar atsitiktiniau beganantiems akis šioj rašliavoj gali pasirodyti, jog eilučių autorius užaugo besikalbėdamas su arkliu, o patys intymiausi kontaktai su moterimis vyko fotelis – monitoriaus ekranas atstumu.  Pasaulis tai aš, aš esu pasaulis. Kurgi ne, belieka susikibus už rankučių nuogiems pasileisti po rapsų lauką. Tačiau trumpam palikus pašaipų toną nuošaly, viskas išties paprasta ir iš teorinės pusės nesunkiai konvertuojama į kasdienę praktiką.

Tu esi pasaulis, pasaulis yra Tu yra ne kas kita kaip “lazda turi du galus“. Paciu paprasčiausiu pavyzdžiu galėtų būti nuolatinis stiklainių daužymas kur papuola.  Galiausiai aplinkui būtų tiek šukių, jog užlipti ant stiklo atrodytu neišvengiama procedūra. Tai ką duodam aplinkai, tą pati gaunam iš jos. Ir aš ne apie stiklainius ar nuorūkų krūvas.

Kad ir kiek būtų prifilosofuota apie žvėrišką žmogaus prigimtį, natūraliąją aplinką ar socialinį darvinizmą galop vistiek esu tvirttos nuomonės, jog žmogus iš prigimties yra geras ir linkęs padėti.  Bėda tame, jog tam mums atrodo būtina nusigabenti į Afriką ir pamaitinti ten visus badaujančius.  Išties, kuomet paprastus darbus suHeraklinam viskas tikrai ima rodytis kaip neįmanoma misija. Tiesa ta, kad viskas prasideda čia, aplink mus ir kiekvieną dieną.  Galbūt esat girdėję apie drugio efektą.  Anot sąvokos drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje sukelia tornadą Teksase.  Frazė nusako idėją, jog drugelio sparnai gali sukurti nedidelius pokyčius atmosferoje, kurie gali pakeisti tornado kelią arba užlaikyti, pagreitinti ar netgi sutrugdyti jo atsiradimą tam tikroje vietovietėje.

Ar  galima tai pritaikyti žmonių tarpusavio santykiuose? Ar yra bent menkiausias šansas, jog kasdienė neapykanta, apkalbėjimas, šiurkštumas, melagystės, … (nemeluodami sau įsirašykit patys) yra kibirkštys, kurios žaižaruodamos nuo žmogaus prie žmogaus galiausiai kažkur tampa liepsna ir BOOM: šįvakar žiniose, girtas vyras sunkiai sužalojo sugyventinę, moteris komos būklėje.  Jokio advokatavimo iš mano pusės, tačiau šiek tiek peno pamąstymams.  Pirmiausia įvertinkim tarpusavio santykius su aplinkiniais be jokios savęs teisimo ir verdiktų.  Tiesiog pažvelkim į tai kaip bendraujam, kaip elgiames, ką mąstom ir ką darom. Kiek tvarkos aplink įneša asmeninių ambicijų vaikymasis bet kokią kainą ir kokie stiprūs santykiai tampa kuomet kiekviena veikla tampa egocentriška. Tik tą padarę, tuo met užduokit jau n kartų užduotą klausimą “kas čia per duobė aplink“.

Pasaulis tai aš, aš esu pasaulis.  Jei kiekvienas tai suvoktume, ne intelektualiai, ne kaip sąvoką, bet išties pajaustume giliai viduje, Afriką išgelbėtume nepalikę Lietuvos.

Kviečiu visus savanoriauti. Padėkime žmonėms atskleisti savo maksimalų asmenybės potencialą sveikos gyvensenos būdu. Sveikame kūne, sveika siela ir net menkiausias pagalbos žestas šia linkme gali virsti drugelio sparnų plazdesiu.

Atsimink.lt savanoris Žanas.
info@atsimink.lt

Kopijuoti, perspausdinti ar kitaip platinti šioje svetainėje esančią informaciją be svetainės Atsimink.lt autorių sutikimo yra griežtai draudžiama.

0
0

Komentarai

  • Dėkui už saują protingų minčių, už žiupsnį humoro ir nuoširdžią viltį, kad suplazdenęs savo geranoriškumo sparnais gali išgelbėti pasaulį, išgelbėjęs ir padėjęs nors vienam žmogui…
    Pagarbiai, Jurga Valerija

Parašykite komentarą