erekcijska črpalka video Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Ar žinai? Sveikatos tyrimai: kada mokėti nereikia

linasmm | vasario 8, 2013

Pacientui, atvykusiam pas šeimos gydytoją, dažnai iškyla klausimas: už kokius tyrimus teks susimokėti? Apie pirminio lygio tyrimus, kompensuojamus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, kalbamės su Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozoliene.
Pacientai, ateinantys pas šeimos gydytoją turėtų žinoti, kad jiems nemokamai gali būti atlikti daugelis tyrimų. Tai hematologinis kraujo tyrimas, glikemijos kiekio kraujyje nustatymas, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG tyrimas, šlapimo tyrimas juostele (su analizatoriumi) kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas, kreatinino ir šlapalo (urea) bei cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas. Visi šie tyrimai yra numatyti Šeimos gydytojo medicinos normoje ir atliekami pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Jei šių tyrimų gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs pati neatlieka, ji turi užtikrinti šių laboratorinių tyrimų atlikimą sudarydama sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šie tyrimai yra nemokami, tai yra kompensuojami iš PSDF biudžeto lėšų, kai šios paslaugos suteikiamos jų pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje (kurioje jie yra prisirašę), o tyrimą atlikti paskyrė gydytojas. Nei už mėginių paėmimą, nei už talpas pacientui mokėti nereikia.
Tačiau už tyrimus reikės susimokėti, jei apdraustieji patys, be gydytojo paskyrimo, pageidauja atlikti šiuos tyrimus ar dėl šių tyrimų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
Ar už tyrimus pacientai turi susimokėti, kai šeimos gydytojas atlieka profilaktinį sveikatos tikrinimą?
Profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkas. Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka numato laboratorinius tyrimus ir sveikatos tikrinimų dažnį pagal amžiaus grupes. Juos suaugusiems asmenims, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, nemokamai atlieka šeimos gydytojas.
Tvarkoje nurodyta, kad suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami 1 kartą per 2 metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami dažniau – 1 kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas – 1 kartą per 2 metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas 1 kartą per metus.
Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami tokia tvarka: vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: 1 mėnesio amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos; 5–6 mėnesių amžiaus; 2–3 metų amžiaus; 6–7 metų amžiaus; 12–14 metų amžiaus. 12–14 metų amžiaus papildomai būtina nustatyti ir gliukozės kiekį kraujyje.
Norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ar tai jau visi tyrimai, kuriuos nemokamai, tai yra kompensuojant iš PSDF biudžeto, apdraustiesiems gali atlikti šeimos gydytojas?
Teisės aktais yra numatyti tyrimai, už kuriuos nereikia mokėti pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis.
Papildomai iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms apmokamos tokios pagrindinės tyrimų grupės:
– glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas. Šeimos gydytojas šį tyrimą skiria pacientui, kuriam pagal Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas. Šis tyrimas parodo, kokie diabetu sergančio ligonio gliukozės kiekiai buvo per pastaruosius tris mėnesius. Tyrimas ypač svarbus diabeto komplikacijų prevencijai. Padidėjusi šio rodiklio reikšmė rodo, kad būtina tolesnė diabeto gydymo korekcija. Per kalendorinius metus iš PSDF biudžeto lėšų apmokama iki 4 glikozilinto hemoglobino tyrimų vienam pacientui. Pakartotinis tyrimas skiriamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo ankstesnio glikozilinto hemoglobino tyrimo. Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistų atliekamos lėtinių ligų stebėsenos duomenimis, šių tyrimų atliekama nepakankamai, tačiau tendencijos gerėja – 2009 m. atlikta 1,6 tyrimo per metus vienam sergančiajam cukriniu diabetu, 2010 m. – 1,7 tyrimo, 2011 m. – 1,9 tyrimo.
– kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimas. Protrombino laiko (INR) nustatymas) skiriamas pacientui, kuriam paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum). Per kalendorinius metus apmokama iki 12 tyrimų. Šių tyrimų atlikimo dažnumas nereglamentuojamas, tai sprendžia gydantis gydytojas.
– nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti ir, esant reikalui, antibiotikogramos atlikimas, nėščiosios kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas, nėščiosios Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh neigiama, o vyro Rh teigiama kraujo grupė, nėščiosios kraujo tyrimas dėl sifilio (RPR), nėščiosios kraujo tyrimas dėl ŽIV antikūnų.
– asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, kraujo tyrimai: RPR testas, TPHA testas, ŽIV serologinis antikūnų testas, anti-HCV testas.
Už visus šiuos tyrimus, paskirtus šeimos gydytojo, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia.
Ar siųsdamas planinei operacijai šeimos gydytojas turėtų skirti atlikti tyrimus?
Taip, siųsdamas planinei operacijai šeimos gydytojas turi atlikti jo kompetencijai priskirtus reikalingus tyrimus. Ypač noriu pabrėžti, kad nuo 2012 m. spalio 18 d. iš PSDF biudžeto kompensuojami ir šie kraujo tyrimai: protrombino laiko (SPA) ir tarptautinio normalizacijos santykio (INR) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas bei kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas.
Dažnai pacientai nežino, už kokius tyrimus reikia mokėti, o kurie apdraustiesiems apmokami PSDF biudžeto lėšomis. Į ką geriausiai kreiptis, jei norima sužinoti, kas mokama, o kas nemokama?
Visų pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris sprendžia, kokių tyrimų pacientui reikia. Šeimos gydytojas turėtų informuoti, kurie iš jų yra mokami, kurie – nemokami. Informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o taip pat ir tyrimus, jų apmokėjimą, galima gauti paskambinus ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888.
Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa

0
0

Komentarai

  • Viskas priklauso nuo gydytojo sukalbamumo. Mano daktare nelabai nori kazka atlikti, tat daznai tenka kalbetis pakeltu tonu, issireikalauti tyrimu. Geriausias budas yra internete susirasti patikrinta teisinga informacija ir paaiskinti paciam daktarui, nes daugumoje atveju seimos gyd.,jau yra pasene ir nebekompetetingi, paaiskinti kad pagal bendra tvarka tau priklauso tas tas ir anas. Ir jokiu kompromisu buti negali. Juk seimos gydytojui tereikia parasyti lapeli ir tiek, o manau tai tik pliusas jam, nes bent jau ligonio korteleje bus akivaizdus gydytojo susirupinimas iskilusia gresme ligonio sveikatai.

  • Nesu tikras, tačiau manau, kad poliklinikoms mokama už aptarnautų pacientų kiekį. Tai yra, jei apsilankei pas savo BPG pirminei konsultacijai – poliklinikai iškart apmokama X suma, o tie gydytojų paskirti tyrimai taip pat turi būti iš tos X sumos. Tai kam tada siųsti tyrimams ir dar naudoti tą X sumos dalį, kai galima niekam neišleidžiant ją pasiimti…. Gal aš klystu?

Parašykite komentarą