| Registruokis registruokis

Pradžia
Apie mus
Konsultacijos
Klausk psichologės
Prostatito klubas
Diskusijos

Apklausa
Kokius straipsnius skaitote internete?


Videovaizdeliai
Nepasiduok
Tu Dar Gali Rinktis
STOP AIDS
Ji - be rankos, jis - be kojos
Sveikata

Kova su oportunistinėmis infekcijomis
Atsiuntė Arunas, 2008-02-10 16:59
Taip vadinamos ligos, atsirandančios paskutinėje ŽIV infekcijos stadijoje susilpnėjus imuninei infekcijai. Vienos jų atsiranda tik kartu su ŽIV infekcija, kitos kartu su ŽIV įgyja sunkias, gyvybei pavojingas formas. Kovos su OI būdai: jų profilaktika, simptominis gydymas ir antivirusinė terapija.

ŽIV pats savaime nėra ligos ar mirties priežastis, pavojus kyla dėl oportunistinių ligų, kurios prasideda ŽIV infekcijos fone. Šias ligas sukelia infekcijos, kurios yra nepavojingos arba beveik nepavojingos, kai imunitetas normalus, bet progresuojant imunodeficitui gali sukelti rimtų problemų. Jos taip pat vadinamos ŽIV – asocijuotomis ligomis.

Priešingai nei manoma, įprastas peršalimas ar gripas nė kiek ne pavojingesni ŽIV nešiotojams, nei visiems kitiems. Ne visos infekcijos priskiriamos oportunistinėms, ir jų nėra tiek jau daug.

Oportunistinės infekcijos žmonėms užsikrėtusiems ŽIV

Bakterinis plaučių uždegimas. Užsikrėtimas bakterijomis, sergant ŽIV, gali išsivystyti iki bakterinio plaučių uždegimo. Rizika padidėja, jei rūkote ar vartojate narkotikus. Plaučių uždegimo profilaktika padeda sustabdyti kelią ir bakteriniam plaučių uždegimui. Bakterijos gali sukelti ir rimtas skrandžio bei žarnyno ligas.

Žmogaus papilomos virusas – plačiai paplitusi genitalijų infekcija, sukeliama kelių virusų, vadinamų bendrų „žmogaus papilomos viruso“ vardu. Šis virusas lengvai perduodamas kitam žmogui lytinių santykių metu. Virusas sukelia genitalijų pabrinkimus, kurie atrodo kaip kankorėžiai penio, analinės angos paviršiuje. Kai kurie viruso tipo gali sukelti ir gimdos kaklelio vėžį. Virusas gali būti perduodamas ir be šių požymių. Šis virusas gali būti perduodamas bet kuriam žmogui, tačiau žmonėms su ŽIV ši liga praeina gerokai sunkiau, gali keletą kartų atsinaujinti ir užsitęsti ilgą laiką. Nėra šio viruso gydymo preparatų, tačiau yra keletas būdų pašalinti pabrinkimus ir gydyti gimdos kaklelio bei analinės angos displaziją, sukeliamą šio virudo.

Histoplazmozė sukeliama grybelio, gyvenančio dirvoje, į kurią patenka per paukščių ekskrementus ar kitas organines medžiagas. Į žmogaus organizmą šis grybelis patenka kartu su dulkėmis, kuriose yra šio grybelio. Grybelio poveikiui jautrūs daugelis žmonių, tačiau sveikame organizme liga dažniausiai nesivysto. Histoplazmozė dažniausiai paveikia plaučius, bet žmones, kurių imuninė sistema silpna, ji gali paveikti visą organizmą. Histoplazmozė neperduodama iš vieno žmogaus kitam. Ji gydoma antigrybeliniais preparatais.

Kandidozė dažniausiai pažeidžia burnos ertmę, plaučius ir/arba vaginą. Grybeliai, sukeliantys kandidozę, natūraliai gyvena žmogaus organizme ir būtent jie sukelia daugelį ligų. Dažnai aptinkamas ir tarp žmonių be ŽIV, bet dažnesnis tarp tų, kurie nešioja virusą. Sunkūs kandidozės atvejai pasitaiko žmonėms, kurių imuninis statusas mažesnis nei 200 ląst/ml. Kandidozė gydoma antigrybeliniais preparatais, bet nereti ir pasikartojantys atvejai.

Mycobacterium avium kompleksas – ligos, sukeliamos mikrobakterijų Mycobacterium avium ir Mycobacterium intracellulare. Abu bakterijų tipai gyvena tiek vandenyje, tiek dirvoje, dulkėse ar maiste. Infekcija gali paveikti bet kurį, tačiau nešiojantiems ŽIV rizika išsivystyti rimtesnėms ligoms gerokai didesnė. Bakterijos gali pažeisti kai kurias dalis ar plisti po visą organizmą. Yra daugybė preparatų Mycobacterium avium komplekso gydymui ir profilaktikai, taip pat ir jo pasikartojimams.

Kriptokokinis meningitas prasideda, kai CD4 nukrinta žemiau 50. Sukelia grybelis Cryptococcus, kuris įprastomis sąlygomis gyvena dirvoje, į kurią patenka per paukščių ekskrementus. Į žmogaus organizmą šis grybelis patenka įkvėpus dulkių, kuriose yra šio grybelio. Grybelio poveikiui jautrūs dauguma žmonių, bet sveikame organizme liga dažniausiai neišsiplečia. Kriptokokinis meningitas neperduodamas  žmogaus žmogui.

Kriptosporidiozė – žarnyno infekcija, lengvai perduodama kontaktuojant su vandeniu, fekalijomis ar maistu, užterštu įprastu parazitu Cryptosporidium. ŽIV nesergantys žmonės serga vieną- dvi savaites, tačiau ŽIV nešiotojams ji tęsiasi gerokai ilgiau ir gali sukelti grėsmę gyvybei. Nėra medikamentų apsisaugoti ar išgydyti šią ligą, tačiau yra keletas būdų kaip sušvelninti infekcijos sukeltą viduriavimą.

Juostinė pūslelinė (Herpes zoster) kaip ir vėjaraupiai sukeliamas viruso Varicella- zoster. Nors šis virusas pažeidžia ir ŽIV nesergančius žmones, tačiau jis labiausiai paplitęs tarp ŽIV nešiotojų dėl nusilpusios imuninės sistemos. Viruso poveikis pasireiškia staigiais išbėrimais ant krūtinės, nugaros ir veido. Išbėrimas dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir tęsiasi keletą dienų. Juostinė pūslelinė gydoma antipūsleliniais preparatais ir nuskausminančiomis priemonėmis.

Pneumocistinė pneumonija. Sukėlėjas – mikroorganizmas Pneumocystis carinii, gyvenantis visur supančioje erdvėje. Manoma, kad grybelis plinta oro keliu. Grybelis gali gyventi bet kurio žmogaus plaučiuose, tačiau liga pradeda progresuoti tik žmonėms, kurių imuninis statusas mažesnis nei 200 ląst./ml. Nors šią ligą yra įmanoma visiškai išgydyti, tačiau tai rimtas susirgimas, galintis būti fatališku, nesiimant priemonių. Pneumocistinės pneumonijos profilaktikai ir gydymui naudojami įvairūs antibiotikai, pavyzdžiui kotrimoksazolis (Biseptolis).

Paprastoji pūslelinė – liga, sukeliama viruso Herpes simplex. Paprastosios pūslelinės virusas sukelia bėrimus ant lūpų („karštinė“) ir akių, taip pat jis gali sukelti genitalijų ar analinės angos pūslelinę. Žmonėms su ŽIV pūsleliniai bėrimai dažnesnis ir gausesni, nei neturintiems šio viruso. Kai imuninis statusas žemas, tai gali būti didelė problema. Esantys antipūsleliniai preparatai sumažina ir panaikina pūslelinės simptomus, nors visiškai jos neišgydo. Jei jūs neturite paprastosios pūslelinės viruso, venkite užsikrėsti juo. Tai gali įvykti lytiniu keliu ar bet kokio kontakto su aktyvia pūslelinės forma sergančiu žmogumi metu.

Toksoplazmozė. Sukėlėjas – parazitas Toxoplasma gondii, žmonėms, kurių imuninis statusas mažesnis nei 100, sukeliant galvos smegenų uždegimą – encefalitą. Toksoplazmozė perduodama valgant pusiau žalią mėsą ar kontakto su kačių išmatomis metu. Toksoplazmozė neperduodama iš vieno žmogaus kitam ir nesivysto žmonėms su sveika imunine sistema. Po užsikrėtimo toksoplazme, parazitas gali ilgai gyventi žmogaus organizme, kol imuninio statuso sumažėjimas neleis infekcijai tapti pavojinga liga.

Tuberkuliozė. Pavojinga bakterinė infekcija, paprastai pažeidžianti plaučius. Žmogus užsikrėsti tuberkulioze gali nuo sergančio aktyvia tuberkuliozės forma žmogaus, jam kosėjant, čiaudint ar kalbant. Sirgti tuberkulioze gali ir nenešiojantys viruso, žmonėms su virusu rizika gerokai didesnė. Nors tuberkulioze suserga ne kiekvienas ŽIV užsikrėtęs žmogus, ši infekcija pagreitina ŽIV infekcijos progresavimą ir yra pagrindinė mirties tarp ŽIV pacientų priežastis visame pasaulyje. Būtent todėl ŽIV nešiotojams svarbi profilaktika, laiku nustatyta diagnozė ir tuberkuliozės gydymas.

Mikrobakterijos nustatomos odos bandiniu Mantoux, kurį reikėtų atlikti reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus. Jei mėginys teigiamas, skiriamas profilaktinis gydymas izoniazidu. Priklausomai nuo ligos stadijos gydymas gali trukti keletą mėnesių ar net metų.

Citomegalovirusas žmonėms su žemu imunitetu gali sukelti pavojingą akių ligą – retinitą, kurios rezultatas- apakimas. Citomegalovirusas taip pat sukelia virškinamojo trakto, nervinės sistemos ir kitų organų ligas. Didžiausia rizika kai CD4 žemiau 50. Teigiamos citomegaloviruso reakcijos ir prasto imuniteto atveju skiriams profilaktinis gydymas (gancikloviras ir kt. preparatai). Citomegalovirusas jau gyvena daugelio žmonių organizme, jis dažniausiai perduodamas lytiniu būdu. Jei jūs neturite šio viruso, saugokitės, naudokite prezervatyvus, užsiimkite saugiu seksu.

Kaip išvengti oportunistinių infekcijų

Užsikrėtus ŽIV infekcija svarbu vengti infekcijų, kurios gali būti pavojingos susilpnėjus imunitetui. Tačiau gyventi pasislėpus irgi neverta. Keletas elementarių rekomendacijų padės išvengti nemalonumų:

• Pakalbėkite su gydytoju apie vakcinas prieš įvairias infekcijas. ŽIV nešiotojamas rekomenduojamos „gyvosios vakcinos“, kitais atvejais jos neveiksmingos.

• Nevalgykite žalios žuvies ir kiaušinių, iki galo neparuoštos mėsos, jose gali būti pavojingos bakterijos. Švieži ir vartojimui paruošti produktai turėtų būti saugomi atskirai, juos reiktų pjaustyti ant atskirų lentelių. Nelaikykite produktų per ilgai, nevalgykite to, kas „tuoj tuoj suges“. Visada kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves bei rankas.

• Šunis ir kates reikėtų šerti specialiu maistu, o ne žalia mėsa, ir nederėtų pamiršti reguliarių vizitų pas veterinarą. Katės turėtų būti visiškai naminės, jų nederėtų išleisti laukan. Jei pas jus gyvena katė, jos dėžutę tvarkykite tik apsimovę pirštines. Jei imuninis statusas žemesnis nei 200 ląst/ml, geriau, kad tai darytų kas nors kitas.

• ŽIV nešiojančioms moterimis svarbu reguliarai (maždaug kartą per pusę metų) lankytis pas ginekologą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei menstruacinis ciklas sutrinka, yra nenormalių išskyrų iš vaginos, jaučiate skausmus pilvo apačioje. Pageidaujama reguliariai citologiškai tirti gimdos kaklelį, tai leis užkirsti kelią onkologinėms ligoms.

• Jei imuninis statusas žemesnis nei 100 ląst/ml geriau gerti tik buteliuose parduodamą ar gerai išvirintą vandenį, kad būtų išvengta tokios infekcijos kaip kriptosporidiozė.

• Reikėtų kiek įmanoma vengti kontakto su žmonėmis, sergančiais aktyvia tuberkuliozės forma. Jei buvo tokia rizika, kreipkitės į gydytoją, gali būti, jog prireiks profilaktinio gydymo kurso, kad būtų sustabdytas tuberkuliozės progresavimas.

Ir galiausiai, nepamirškite kreiptis į gydytoją, esant rimtiems ir pavojingiems simptomams, kurie gali būti sukelti įvairių infekcijų: aukšta temperatūra, kraujas išmatose, užsitęsęs viduriavimas, stiprūs skausmai krūtines ir pilvo srityje, nepraeinantis galvos skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, pablogėjęs regėjimas, deginimas burnoje. Šie simptomai gali būti nesusiję su jokiomis rimtomis ligomis, tačiau kam rizikuoti, jei jums gali padėti jų atsikratyti?

Šaltinis: www.aids.ru


Komentarai (0)
Komentarų neparašyta
Rašyti naują komentarą

Paieška svetainėje

Įvertink:
Patinka 0    Nepatinka 0

Pasidalink:
Dalintis Facebook'e

Šis straipsnis perksaitytas:
12331 kartą

Atsiųsk straipsnį
Atsiųsk pasiūlymą
Informuok apie klaidą

Paremk svetainę
Siųsk SMS su nurodytu tekstu:
Lietuvoje
TXT ATSIMINK numeriu 1337 (1 LTL)
Didžiojoje Britanijoje
FOR ATSIMINK numeriu 60999 (1 GBP)
Airijoje
PTW ATSIMINK numeriu 57802 (2 EUR)
Norvegijoje
TXT ATSIMINK numeriu 2201 (15 NOK)

Partneriai
As psichologija
Lesė
Serveriai.lt