| Registruokis registruokis

Pradžia
Apie mus
Konsultacijos
Klausk psichologės
Prostatito klubas
Diskusijos

Apklausa
Kokius straipsnius skaitote internete?


Videovaizdeliai
Nepasiduok
Tu Dar Gali Rinktis
STOP AIDS
Ji - be rankos, jis - be kojos
Psichologija

Ką gali psichoterapija?
Atsiuntė Arunas, 2008-06-17 14:08
Ką darome, kai labai skauda dantis? Žinoma, bėgame pas stomatologą. Net jei bijome jo kaip velnio ir iki galo stengiamės gydytis tradicinėmis priemonėmis – naktis be miego nepalieka kito kelio. Tas pats pasakytina ir apie kitas sveikatos problemas: ką nors skauda – einame pas gydytoją.

O kai skauda „sielą“, kai mėnesius, metus kankina nemiga, neskubame pas psichoterapeutą. Beje, dvasiniai išgyvenimai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę ir mūsų sveikatą. Vokiečių psichologai dar aštuntame dešimtmetyje paskaičiavo, kad apie 60% pacientų, besikreipiančių dėl įvairiausių priežasčių: nuo dažnų peršalimų iki širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusio kraujospūdžio, iš tikrųjų reikalinga psichoterapeuto pagalba ar bent jau kompleksinis gydymas – tiek medicininis, tiek psichoterapinis.

Net ir išsivysčiusioje Prancūzijoje dėl gyvenimo problemų ar dvasinių išgyvenimų į psichoterapeutą kreipiasi tik 5% gyventojų. Rusijoje tokių žmonių dar mažiau. Kodėl taip?

Kokie specialistai:

Psichiatras

Psichinių sutrikimų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo gydytojas. Paskiria vaistus, taiko įvairias psichoterapijos rūšis. Pastebima, kad daugelį šiuolaikinės psichoterapijos rūšių sukūrė gydytojai-psichiatrai.

Psichoterapeutas

Specialistai su aukštuoju medicininiu išsilavinimu ir pasiruošę dirbti psichoterapijos srityje. Daugelyje vakarų šalių medicininis išsilavinimas nebūtinas darbui psichoterapijos srityje. Juo gali būti ir žmogus su aukštuoju humanitariniu išsilavinimu, išklausęs specialų psichoterapijos kursą, įtraukiant ir daugiau nei šimtą darbo su klientais valandų prižiūrint supervizoriui.

Psichoanalitikas

Psichoanalizės metodo specialistas. Šios profesijos paruošimas ilgas ir brangus: podiplominis psichoanalitinis pasiruošimas užtrunka ne mažiau aštuonerių metų ir dar keletas savipsichoanalizės metų.

Psichologas

Psichologijos fakulteto absolventas, jo specializacija iš šių sričių: socialinė, brendimo, klinikinė, neuropsichologija, ir paprastai dirba kompanijose, firmose, mokyklose, vaikų darželiuose, ligoninėse ir pan.

Psichologas-konsultantas

Taip vadinasi specialistai su aukštuoju psichologiniu išsilavinimu, taikantys vieną ar kelis psichoterapijos metodus. Patikslinimas „konsultantas“ suteikia teisę užsiimti psichoterapijos praktika be medicininio išsilavinimo.

Vėluojame nedaug

Psichoterapija – nauja žmogaus veiklos rūšis. Jai ne daugiau šimto metu, jei skaičiuosime nuo pirmųjų Zigmundo Freudo psichoterapijos sesijų. XX amžiaus pradžioje Rusijoje buvo labai domimasi moksline psichologija ir praktiniais Freudo atradimais. Tarybinė valdžia įžvelgė „reakcijos pavojų“ ne iš karto: praeito amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Maskvoje netgi veikė psichoanalitnis vaikų darželis. Bet trečiojo dešimtmečio pradžioje psichoanalizė buvo pripažinta reakciniu judėjimu, ir nuo to momento psichoterapijos istorija Rusijoje buvo nutraukta. Buvo atnaujinta tik devintajame-dešimtajame dešimtmečiuose.

Tuo tarpu Vakaruose per šešiasdešimt metų psichoterapija nuėjo netrumpą kelią, ir jei netapo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalimi, bet daugiau nebėra laikoma egzotika ar pasiturinčių intelektualu užsiėmimu. O mes dar tik šio kelio pradžioje. Reikia pastebėti, kad nors ir nepasitikint „šarlatanais-psichologais“, susidomėjimas šiuo dalyku negęsta.

O to liudijimas – įvairaus plauko „specialistai, gelbstintys nuo nužiūrėjimo“ vadina save būtent psichoterapeutais. Iš čia ir nepasitikėjimas psichoterapija: daugeliui psichoterapeutas tai „užkalbėjimo, nukalbėjimo ir perkalbėjimo specialistas“.

Bet, net jei mums prieinama patikrinta informacija ir galimybės apmokėti sąskaitas už psichoterapiją, mums būtinas laikas, kad vis dėlto ryžtumėmės žengti svarbų žingsnį: surinkti specialisto telefono numerį.

Kas mums trukdo?

Stereotipai

Nuo vaikystės girdime: „Geros mergaitės neverkia“, „Tikras berniukas visada gali už save pakovoti“. Mes esame įsitikinę, kad sėkmingas žmogus visada gali susitvarkyti su savo asmeninėmis dvasios problemomis be pašalinių pagalbos. „Jei nori, kad tau pasisektų, šypsokis ir neparodyk savo silpnybių“, - taip ar panašiai esame įsitikinęm ir iš visų jėgų stengiamės elgtis būtent taip.

Pokyčių baimė

Įprasta, nors ir nusibodę, skausminga, lengvai nuspėjama ir apibrėžta. Nauja, kad ir geriau, gąsdina. Bijome permainų. Dažnai, net suprasdami, kad gyvenimas veda į akligatvį, nutariame nieko nekeisti. „Galų gale žmogus renkasi. Ir, jei jis nusprendžia nieko nekeisti savo gyvenime, tai jo pasirinkimas, jį reikia gerbti“, - mano psichologė Natalja Roždestvenskaja.

Baimė tapti kitokiu

Bijome ne tik gyvenimo permainų, bijome pasikeisti patys. „Kai prieš metus nuėjau į terapijos seansu, buvau įsitikinusi, kad tapsiu visiškai kitu žmogumi. Dabar tai linksmina, bet tada aš tarsi atsisveikinau su savimi, bandžiau įsiminti savo pojūčius ir jausmus: atrodė, kad po terapijos būsiu nebe aš“, - taip pasakoja trisdešimtmetė Svetlana. Dėl terapijos susimąstęs svajotojas netaps apskaičiuojančiu realistu, o tik išmoks savo svajas įgyvendinti realybėje ar kūrybos darbuose. Tas, kuris įpratęs jausmus slėpti po susilaikymo kauke, žinoma, nepradės pulti ant kaklo kiekvienam sutiktam, bet taps šiltesnis ir ims atviriau reikšti savo emocijas.

Bijodami pasikeisti, bijome savo širdyje rasti kažką siaubinga, bijome nusivilti savimi. „Man atrodė, kad kai terapeutas supras, kokia aš iš tikrųjų melagė, jis manęs atsisakys. Bet kai tik supratau, kad šitame kabinete man niekas nerašys pažymių ar skaitys moralų, tapo lengviau. Netgi pradėjau dvejoti: ar aš iš tikrųjų tokia baisi?“ – prisipažįsta Larisa. Jai dvidešimt penkeri metai, į terapiją ją atvedė nepasitikėjimas savimi.

Aplinkinių požiūris

Kaip į mane pažiūrės? Albinai dvidešimt ketveri metai, ji jau beveik metus lankosi pas psichoterapeutą slapta nuo draugų ir tėvų. „Man gėda prisipažinti, o gal jie pagalvos, kad aš išprotėjusi? Juk ir aš pati visai neseniai maniau, kad į psichoterapeutą kreipiasi tik žmonėms, kuriems ne viskas tvarkoje su galva“.

Visa, kas susiję su dvasinės sveikatos problemomis, gąsdina ir atstumia. Formaliai sveikam, nors ir turinčiam psichologinių problemų, žmogui gydytis nesinori. „Bet vis dėlto pas psichoterapeutus ateina gana gerai gyvenantys vidurinės klasės žmonės, - tvirtina psichoterapeutė Jekaterina Michailova. – Jie nėra labiau pamišę, ir net ne mažiau nelaimingi nei kiti. Jų pagrindinis skirtumas, kad jie daugiau informuoti ir yra aktyvesni“.

Bet reikia būti pasiruošusiam, kad daugelis žmonių, net ir pačių artimiausių, to nesupras. Tam, kuris nusprendė kreiptis į terapeutą, reikia suprasti, kad žmogaus, pasiryžusio leisti pinigus, kad išspręstų savo problemas, elgesys daug labiau subrendęs nei to, kuris jomis užkrauna artimiuosius ir draugus.

Koks terapijos tikslas?

Ką gausime, praleidę dešimt, penkiasdešimt ar devyniasdešimt valandų terapeuto kabinete? Ir ar tiesa, kad terapija taip labai pakeis mūsų gyvenimą, kaip mano daugelis, eidami į pirmą susitikimą?

„Psichoterapeutas – ne dievas ir ne stebukladarys. Jis negali, ir net nesiruošia savo pacientų versti kitais žmonėmis, - aiškina psichoterapeutė Marina Chazanova. – Jo užduotis kita – padėti žmogui atsikratyti nereikalingų iliuzijų, išgydyti dvasios žaizdas, prikelti iš užmaršties skausmingus prisiminimus, saugomus giliai atmintyje. Prisiminti, kad galų gale apverktų ir užmirštų tai, ką būtina užmiršti, turi likti tik patirtis – ji lieka po kiekvieno išgyvenimo.“ Tai būtina padaryti, nes labai daug psichinių jėgų sunaudojama išsaugant savo baimes ir skausmingus prisiminimus sielos gilumoje.

Tas jėgas reikia išlaisvinti gyvenimui.

Galutinį kiekvienos terapijos tikslą galima suformuluoti taip: išlaisvinti psichines žmogaus jėgas gyvenimui ir kūrybai, išmokyti jį naujų konfliktų sprendimo būdų. „Nepasakyčiau, kad po terapijos mano gyvenime mažiau sunkumų, - prisipažįsta trisdešimt ketverių metų Andrejus. – Bet dabar su jais tvarkausi daug ramiau, mažiau nervinuosi dėl menkniekių, ir esu visiškai pasiruošęs atsisakyti to, ko man nereikia. O svarbiausia – manęs daugiau nebekamuoja jausmas, kad esu kaltas dėl visų artimųjų, bendradarbių ar apskritai viso pasaulio žmonių nelaimių bei problemų. Išmokau būti atsakingas už savo gyvenimą ir suprantu, kad ir kiti žmonės gali padaryti tą patį“.

Kiek tai kainuoja?

Sunku įvardinti konkrečius skaičius. „JAV psichoterapeuto programa gali nekainuoti nieko, jei ji įtraukta į būtino medicininio draudimo programą, o gali kainuoti ir 150 dolerių, - komentuoja psichoterapeutė Jekaterina Michailova. – Iš principo kainų santykį galima palyginti su knygos kaina. Geras leidimas Maskvoje maždaug septynis kartus pigesnis nei Niujorke. Panaši situacija ir psichoterapijoje: Maskvos kaina maždaug penkis kartu žemesnė nei vakarietiška“.

Apmokamas darbas – nepriklausomų santykių įkaitas. Mūsų kultūroje kalbėti apie pinigus nepriimta, mums sunku pradėti pokalbį. Specialistų patarimas: kalbėkite apie pinigus tiesiai ir ramiai, nuo pat darbo su psichoterapeutu pradžios. Kitaip ši tema gali tapti nesusipratimų šaltiniu. Idealu, jei žmogus pats uždirba pinigus, leidžiamus už sesijas. Priežastis paprasta: jei jūsų sesijas apmoka kažkas kitas, tai puikis įrankis manipuliacijai. Neretai tai būtent tas žmogus, nuo kurios priklausomybės norime išsilaisvinti.

Situacija Lietuvoje?

Lietuvoje psichoterapeuto konsultacijų kainos svyruoja nuo 40 iki 100 lt. Bet gali kainuoti ir daugiau. Kiekvienam Lietuvos piliečiui mokančiam mokesčius priklauso 24 nemokami psichoterapijos seansai. Vieno seanso laikas trunka 40 minučių.

Pastebėjimas. Savo seansų pradžios dėl didelių eilių galite laukti keletą mėnesių.

Ir pabaigai...

Psichoterapija – tai mūsų visų asmeninis reikalas. Juk galų gale mes patys atsakingi už savo gyvenimą.

Šaltinis: www.psychologies.ru

Vertė Maru. ačiū


Komentarai (8)
Atsimink.lt lankytojas
IP Address Lookup 2012-06-23 16:51

Buvau ligonių kasų finansuojamoje psichoterapijoje vasaros g. pas psichologę V. Mickutę, ilgai laukiau eilėje, bet man padėjo.

Arunas
IP Address Lookup 2008-08-03 19:50

Prince. tau padėjo. Teigiama, jei atsiranda kažkokios emocijos ( gali būti ir neigiamos) tai reiškia, kad psichoterapija pradėjo tave veikti. O ką tu manai, kad išeiti iš savo problemų ( kurios dažniausia ateina iš vaikystės )yra taip paprasta? Tikrai ne. Psichoterapija asmeniui gali būti taikoma ne vienerius metus, priklausomai kiek žmogui tų konsultacijų reikia. Prince atsakymus sau duodi tu,psichoterapeutas padeda tau juos atrasti ( SU TAVO PAGALBA). Taigi jei turi savyje jėgų ( atrask) ir tęsk tas konsultacijas, nusivilti taip greitai nereikėtų. Sakai paliko pačiai išsilaižyti? Ar ne tu pati nutraukei tas konsultacijas, ar tiesiog psichoterapeutė pasakė viskas mergaite, tau pakaks?

Prince
IP Address Lookup 2008-07-22 14:35

O man tai nieko nepadejo, atvirksciai, dar labiau paastrino padeti, sukele tokius jausmus kurie senai buvo pamirsti, blioviau, vos kelia namo maciau pro asaras, iskele skaudzius prisiminimus is vaikystes ir paliko tokioj stadijoj, kaip sakant israske isdraske ir paliko paciai issilaizyt zaizdas. Nezinau ar tai reikalinga, bet daugiau niekada nebeisiu, galiu ir pati viena namie su sienom pasikalbet, vistiek joki atsakymo negavau...:(

Skaityti visus komentarus
Rašyti naują komentarą

Paieška svetainėje

Įvertink:
Patinka 0    Nepatinka 0

Pasidalink:
Dalintis Facebook'e

Šis straipsnis perksaitytas:
5035 kartus

Atsiųsk straipsnį
Atsiųsk pasiūlymą
Informuok apie klaidą

Paremk svetainę
Siųsk SMS su nurodytu tekstu:
Lietuvoje
TXT ATSIMINK numeriu 1337 (1 LTL)
Didžiojoje Britanijoje
FOR ATSIMINK numeriu 60999 (1 GBP)
Airijoje
PTW ATSIMINK numeriu 57802 (2 EUR)
Norvegijoje
TXT ATSIMINK numeriu 2201 (15 NOK)

Partneriai
As psichologija
Lesė
Serveriai.lt