single dating chat Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Aš konsultuojuosi. Mūsų bendras sapnas

Arunas | gruodžio 8, 2010

Psichologas Dima Kuniskis

Kiekvienam tikriausiai žinoma būsena, kai ryte prisimeni susapnuotus įvykius kaip kažką reikšmingo, išgyventos emocijos ilgai nepalieka mūsų. Tačiau sapno prasmė pabėga, patys nesugebame jo suprasti, nors tai atrodo labai svarbu. Kas gi yra sapnas: nurodantis, nukreipiantis išminties šaltinis ar paprastas dienos įvykių malūnas? Kokių atradimų galime tikėtis imdamiesi jį nagrinėti? Kaip galime padėti vienas kitam suprasti savo sapnus?

Sapnuotojo noras suprasti savo sapno prasmę kyla iš poreikio įvaldyti dar vieną savęs pažinimo, savęs supratimo ir saviraiškos būdą. Dažnai mes tikimės, kad sapnas gali mums atnešti svarbią žinią apie mus ir mūsų gyvenimą, padėti spręsti asmenines problemas. Ir ne veltui, nes nuo dvidešimto amžiaus pradžios psichoterapijoje įsitvirtino nuomonė, kad sapnų nagrinėjimas – tai veiksminga priemonė, atverianti kelią į psichikos gelmes. Metodų, taikomų nagrinėjant sapnus, įvairovė tikrai įspūdinga. Jų pasirinkimas paprastai priklauso nuo to, kokiai psichoterapijos mokyklai priskiria save sapnus nagrinėjantis specialistas. Kiekvienas metodas turi pranašumų ir gali būti taikomas priklausomai nuo situacijos ir tinkamumo tam tikru atveju, taip pat nuo sapnuotojo asmenybės.
Dažnai sapnai analizuojami dirbant su žmogumi individualiai. Tokia yra sapnų nagrinėjimo tradicija, siejama su Sigmundu Freudu, kuris pagrįstai laikomas psichoterapinės sapnų analizės pradininku. Paskutiniais dešimtmečiais vis plačiau taikomas dar ir kitas darbo su sapnais būdas – tai grupinis sapnų nagrinėjimas.
Šiame straipsnyje ir kalbėsiu apie grupinį darbo su sapnais būdą.

Bendražygių komandos principai
Kuo gi ypatingas grupinis sapnų nagrinėjimas? Mėgindamas suprasti savo sapną, sapnuotojas natūraliai praleidžia kai kuriuos niuansus dėl kiekvienam žmogui būdingų nuostatų, gynybinių mechanizmų, kurie „filtruoja“ žmogaus suvokiamą medžiagą. Grupė padeda pažvelgti į sapną iš įvairių pozicijų, plačiau atskleisti simbolių prasmių lauką ir pamatyti kai kuriuos anksčiau nepastebėtus dalykus, taip praturtindama sapno supratimą. Grupės dalyviai gali tapti tikra bendraminčių, bendražygių komanda, kuri skatina ir palaiko sapnuotoją jo kelionėse po sapnų labirintus.
Esminis grupinio darbo principas – kiekvienas dėsto savo požiūrį neprimesdamas kitam savo nuomonės. Dalyviai pateikia pabrėžtinai asmeninį sapno supratimą, nelaikydami jo vieninteliu teisingu aiškinimu. Apie sapną grupės nariai raginami kalbėti ne abstrakčiai, teoriškai, o remtis savo patirtimi, išgyvenimais. Sukuriamas vadinamasis bendras emocinis laukas – dalyviai pradeda suprasti svetimą sapną kaip savo, įsijaučia į jį.
Pateikdamas bendram aptarimui savo sapną dalyvis dalinasi gana intymiomis tiesomis apie save tuo skatindamas atviresnį bendravimą grupėje. Tačiau sapnuotojas pats pasirenka priimtiną jam atvirumo laipsnį. Kadangi žmogus atveria savo vidinį pasaulį, labai svarbu, kad jis jaustųsi saugiai. Todėl jau pačioje pradžioje būtina sutarti, kad darbas vyktų pagal tam tikras taisykles: dalyviai turi bendrauti pagarbiai, neprimesti savo nuomonės kitiems ir laikytis konfidencialumo (nepasakoti kitiems to, ką sužinojo apie kitus grupės narius).
Dera pabrėžti, kad interpretuojant sapną, aiškinant jo simboliką lemiamą žodį taria pats sapnuotojas, nes būtent jis yra tikras sapno reikšmių ir simbolių žinovas, o grupė padeda jam tai suvokti. Savo ruožtu, grupės dalyviams bendras sapno aptarimas, įsijautimas į jį ir susiejimas su asmeniniu kontekstu leidžia paliesti ir išgyventi savo problemas, nagrinėti jas. Svarbu, kad grupės nariai  nagrinėdami sapną reikštųsi aktyviai ir kūrybiškai, ne kaip pacientai, o kaip lygiateisiai tyrėjai.

Simbolis, emocija ir kūno kalba
Aptariant ir analizuojant sapno turinį, į įvykius ir objektus žiūrima kaip į simbolius, turinčius ne vieną, o keletą prasmių, papildančių viena kitą. Taigi, dirbant su sapnu atskleidžiamas simbolių prasmių laukas, siekiama įvardyti atrastas sapnuotojo problemas ir surasti ryšius su realiais jo gyvenimo įvykiais, paskui įvardinami rezultatai, formuluojamos išvados.       Kartais subtilesnę emociją būna sudėtinga įvardinti. Tokiu atveju ją suvokti padeda dėmesys fiziniams pojūčiams. Emocijų atpažinimas, išgyvenimas, aptarimas sudaro ypač svarbią darbo su sapnu dalį, nes būtent emocijos atspindi tikrą sapnuotojo santykį su tuo, kas vyksta sapnuojant. O žodinės interpretacijos kartais gali maskuoti sapno esmę. Ryškesnės emocijos, susijusios su kažkuriuo sapno epizodu, gali parodyti jo išskirtinę reikšmę. Šių emocijų asocijavimas su emocijomis, patiriamomis sapnuotojui būdraujant, padeda atrasti ryšį su atitinkamais jo gyvenimo aspektais.       Sapno nagrinėjimą labai praturtinsime, jei įsiklausysime į „kūno balsą“. Pirmiausia turimas omenyje dėmesys pojūčiams, nes, anot įžymių psichoterapeutų kūno psichoterapijos pradininko Wilhelmo Reicho, originalaus sapnų tyrinėtojo Arnoldo Mindello ir daugelio kitų specialistų, kūne  objektyviausiai atsispindi mūsų emocinis gyvenimas, ir būtent pojūčių suvokimas labiausiai padeda jį įsisąmoninti. Galime užduoti klausimą: „Kur ir kaip jaučiamas sapnas kūne?“ Prireikus galime  kreiptis į pojūtį kaip į pašnekovą, siekdami išsiaiškinti, ką jis mums pasakytų. Atsakymas į užduotą klausimą gali pasirodyti kaip vaizdinys, iškilti kaip asociaciją, galime pajusti tam tikrą kūno pojūtį arba impulsą, skatinantį atlikti tam tikrą judesį ar veiksmą.

Keliai, vedantys į sapno prasmę       Sapnų grupėse naudojami įvairūs darbo su sapnu metodai. Dirbant su sapnu galima naudoti tik vieną metodą arba derinti keletą jų. Pristatysiu keturis dažnai naudojamus darbo su sapnais grupėje metodus.       Bendradarbiavimas       Šį metodą pasiūlė psichoanalitikas sapnų tyrinėtojas Montague Ullmanas. Tai yra grupės darbo organizavimo būdas. Dalyviai pradžioje neinterpretuodami klausinėja pateikto sapno detalių siekdami įsivaizduoti ir pajusti jį kaip savo susapnuotą. Toliau jie gali pagrįstai kalbėti apie sapną ir išsakyti savo supratimą, lyg patys būtų jį susapnavę. Grupės nariai pateikia savo nuomonę apie sapną. Sapnuotojas gali priimti šią nuomonę, nepriimti jos arba, atsižvelgdamas į ją, keisti savąjį sapno suvokimą. Išklausęs kitų dalyvių interpretacijas, sapnuotojas dar kartą papasakoja, kaip jis dabar suvokia savo sapną, kaip pakito jo sapno supratimas. Tolesnis žingsnis – sapnuotojas bando susieti sapną su realiais savo gyvenimo įvykiais. Šiuo atveju jam padeda grupės narių klausimai apie tai. Taip pat siekiama susieti sapno emocijas su būdraujant išgyvenamais jausmais. Tokiu būdu padedama suvokti realias problemas, suformuluoti išvadas, priimti sprendimus.       Dialogas
Pagal geštaltinės terapijos įkūrėjo Fritzo Perlso metodą, sapnuotojas užmezga pokalbį su reikšmingais sapno personažais ar net objektais ir pasinaudodamas vaizduote gauna iš jų atsakymą apie jų pasirodymo sapne tikslą. Šis metodas remiasi idėja, kad viskas, ką susapnuoja žmogus, iš esmės yra ne kas kita, kaip įvairios jo paties asmenybės dalys.       Vaidinimas
Kartais sapną galima pamėginti suvaidinti, kaip tai pasiūlė psichodramos mokyklos pradininkas Jacobas Levy Moreno. Sapnuotojui papasakojus sapną, grupės dalyviai pasiskirsto vaidmenimis ir atlieka jį kaip pjesę. Sapno „autorius“ ne tik vadovauja vaidinimui, bet ir gali įsijungti pasikeisdamas su atlikėjais vietomis, gali eksperimentuoti keisdamas sapno įvykių eigą ar pabaigą. Šis būdas leidžia giliau išgyventi sapną, atskleisti daugybę jo niuansų.       Tęsinys
Norint suvokti sapno prasmę taikomas sapno pratęsimo metodas, vėlgi naudojama vaizduotė. Pasinėrus į sapno erdvę leidžiama iškilti naujiems vaizdiniams – taip tarsi pratęsiamas sapnas. Šis naujas „būdravimo sapnas“ gali pateikti papildomos medžiagos bendram aptarimui. Juo labiau kad sapnavimas pratęsiamas dalyvaujant visiems grupės nariams. Šiuo atveju neatmetamos net absurdiškos, nelogiškos asociacijos ir vaizdiniai. Visa tai gali būti vertinga medžiaga mėginant suvokti sapną. Šis metodas ne tik praplečia sapno supratimą, bet ir padeda susieti jį su būdravimo realybe, nes kai sapnavimas pratęsiamas, veikia ir sąmonė, tad vaizdiniai būna tikslingesni ir lengviau įsisąmoninami.
Kito sapnų grupės susitikimo metu sapnuotojas gali papasakoti, kokią įtaką sapno nagrinėjimas turėjo jo gyvenimui, kaip jis dabar suvokia savo sapną. Šis darbo su sapnu etapas svarbus todėl, kad skatina suvokti sapną ne tik kaip nakties miego nuotykį, bet ir kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, reikšmingą būdą suprasti save ir savo buvimą pasaulyje.

Mano sapnų grupė
Jeigu jūs nesate linkęs dalintis su kitais žmonėmis savo sapnais, galite savo sapnus patikėti dienoraščiui. Jeigu jūs norite aptarinėti sapnus su kitais, geriausia prisijungti prie grupės, kuriai vadovauja profesionalus šios srities specialistas. Tačiau gali būti, kad jūs negalite (arba nenorite) dalyvauti tokioje grupėje, tuomet galima pagalvoti apie savos grupės subūrimą. Tikriausiai tai būtų jūsų draugai, kuriems irgi įdomu pasidalinti su kitais savo sapnais. Tokiu atveju būtina atsižvelgi į keletą svarbių dalykų.      
•    Savarankiškas darbas su sapnais gali būti skirtas savęs pažinimo tikslams, bet ne gydytis. Jeigu jūs turite rimtų psichologinių problemų, emocinių sutrikimų, jums derėtų kreiptis į specialistą. Jeigu konkretus sapnas ar jo aptarimo procesas sukelia labai stiprias emocijas, komplikuoja santykius tarp jūsų grupės dalyvių, reikėtų atsisakyti savarankiško grupinio nagrinėjimo ir pratęsti jį su patyrusiu profesionaliu vadovu.
•    Jūsų grupės nariai turi būti patikimi žmonės, kurie moka saugoti paslaptis, sugeba įžvelgti prasmę sapnuose ir kurie išklausys vieni kitus geranoriškai ir su susidomėjimu. Tuomet dalyviai galės kalbėti drąsiai ir atvirai.
•    Prieš pradedant nagrinėti sapnus svarbu aptarti būsimo bendro darbo taisykles ir sąlygas. Pavyzdžiui, kur ir kaip dažnai grupė susitinka, koks dalyvių sapnų pateikimo eiliškumas. Svarbu priminti apie neleistinumą primesti savo nuomonę kitiems, apie teisę atsisakyti išreikšti savo nuomonę ir sustoti bet kuriuo aptarimo momentu, apie konfidencialumą.       Aptarinėdami sapnus galite vadovautis šiame straipsnyje pristatytais principais ir metodais. Nepamirškite, kad sapnų personažai dažnai turi simbolinę prasmę, ir pasistenkite bendromis pastangomis ją atskleisti. Žiūrėkite į simbolius kaip į subjektyvaus, individualaus pobūdžio, tai reiškia, kad žmogus pats gali geriausiai suprasti savo sapno simbolius, o grupė jam suteikia pagalbą šiame darbe. Ypatingą dėmesį atkreipkite į sapną lydinčias emocijas.      
Sėkmės jums nuostabioje kelionėje į sapnų pasaulį!

Išnaša
Sapno analizė

Kelionė per gaubtą
Esu miške, krūmuose. Išeinu prie gaubto formos pastato (panašu, kad metalinio). Prieinu prie jo arčiau ir atsiduriu viduje. Ten dirba mokslininkai baltais chalatais, atlieka karines užduotis. Aš būnu tarp jų, bet nepritampu, jaučiuosi svetimas. Jie į mane dėmesio nekreipia. Darbuojasi, paleidžia raketą iš požeminio šulinio netoli gaubto. Po kiek laiko gaubtas atsidaro, ir mes visi galime išeiti į mišką, į atvirą erdvę. Ten mus sutinka kažkokie žmonės. Susitikimas gana džiaugsmingas, panašu, kad jie savi mokslininkams. Visi kartu eina nuo gaubto, ir aš su jais einu. Po truputį minia išsirikiuoja į koloną: žmonės su atstatytais ginklais veda mokslininkus, aš einu paskutinis. Suprantu (o gal išgirstu), kad mus veda sušaudyti. Mes einame link beržynėlio, už jo – fronto linija. Kairėje – jaunuolynu apaugusi kalvelė, nedidelis skardis, dešinėje – apkasėlio tipo duobė. Joje moteris karine uniforma. Su ja kartu neryškiai matyti dar viena ar dvi. Už jų karinės palapinės, karinė technika. Nusprendžiu trauktis ir pradedu po truputį atsilikti nuo kolonos. Moteris tai mato. Aš jai žvilgsniu ir mimika rodau, kad leistų man pabėgti. Ji žiūri į mane ramiomis mėlynomis akimis, neskubėdama pakelia šautuvą ir nusitaiko į mane. Paskutinis vaizdas, kurį matau, tai vamzdžio skylutė, nutaikyta į mane.
Jaučiu nedidelį susijaudinimą. Pabudęs išgąsčio nejaučiu. Tai ne košmaras.
———————————————–
Po aptarimo grupėje ir savarankiškų apmąstymų bei sapno pratęsimo vaizduotėje susiklostė toks sapno ir situacijos supratimas.              
Aš einu iš kažkur, kur nėra ko tikėtis (vaizdinys: sugriauti namai ar gimtasis miestas), ten viskas prarasta ir nėra kur grįžti. Einu kryptingai, nors konkrečiai tikslo nežinau. Gaubtas – kažkokia sustruktūrinta sistema, pagavusi mane. Negaliu iš jos ištrūkti. Tie, kurie veda sušaudyti, irgi priklauso sistemai. Gal sistemai kartkartėmis reikia atsikratyti nereikalingų dalių (bet aš nesijaučiu priklausąs sistemai). Moteris duobutėje – nuoroda, reguliuotojas. Aš ketinau grįžti atgal į gaubtą, nors suvokiau, kad ten neturiu ką veikti, kad ten – beviltiška. Moteris mane sustabdo, o jos šautuvas rodo pro mane į kalvelę. Jaučiu, kad ten ir reikia eiti. Ten – laisva erdvė judėti ir ieškoti. Jaučiu, kad reikia eiti kairiau už gaubto ir tolyn nuo jo. Vaizduotėje tyrinėjau šią erdvę. Pajutau jos potencialų laisvumą, bet ieškojimo tikslo nepamačiau.              
Patikrinęs beržinėlį pajutau, kad sušaudymo gal ir nebus, bet „mokslininkų“ kolona išnyks. Kažkas iš grupės narių išsakė nuomonę, kad frontą galima suprasti kaip simbolinę transformacijos vietą. Apsilankęs tenai įsivaizduojamajame sapno tęsinyje, aptikau, jog fronte nieko esminio neįvyksta. Pagrindinė veikla – neproduktyvus jėgų susidūrimas, aiškinimasis, kas viršesnis. Už duobutės karo stovykloje aš neturiu ką veikti. Ten nėra kuo užsiimti. Pabandžius vaizduotėje pakalbinti moterį, ji neatsako. Tai tik funkcija, sargybinė tarp veiklos krypčių.              
Paaiškėjo, kad į gaubtą papuoliau neatsitiktinai. Reikėjo jį pereiti kiaurai ir eiti tolyn nuo jo, bet aš įklimpau gaubte, įklimpau „sistemoje“.              
Trumpas apibendrinimas: jaučiuosi įklimpęs kasdienybės rutinoje. Neįžvelgiu tikslo. Prasmė neapibrėžta. Bet sprendimą rasti galima, jis arti. Reikia eiti tiesiai sprendimo link, neužsibūti kasdienybėjė. Nukrypimas suvokiamas kaip „mirtina grėsmė, sušaudymas“. Svarbu įprasminti esamą gyvenimo periodą, sukonkretinti tikslą, kurį buvau pametęs (gal net sudaryti kelių tikslų struktūrą). Išnagrinėjęs sapną jaučiu, kad turiu tam energijos ir noro. Svarbu atsispirti gyvenimo inertiškumui. Dabar man reikėtų ne tiek remtis praeitimi (sugriauti gimtieji namai sapno tęsinyje), kiek susigaudyti dabartyje ir orientuotis į ateitį.      
Už šį straipsnį dėkojame žurnalui

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą