netdating erfaring Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Aš nenoriu gydytis

Arunas | liepos 10, 2007

„Kada aš paskutinį kartą buvau pas gydytoją? Aš bijau to, ką jis man gali pasakyti“,- prisipažįsta ji. Bėgimas nuo realybės Vienareikšmiškai priimti savo ligą ir ją pripažinti – viena priežasčių, kodėl žmonės bėga nuo realybės. Prancūzų psichoanalitikas Patric Delaroche aiškina, kad bėgimas dažnai susijęs su „tendencija savo ligą matyti daug rimtesnę, nei ji iš tiesų yra“. Atrodo nieko negali būti paprasčiau: užsukti pas gydytoją ir taip nustumti akmenį nuo širdies, vietoje to, kad sėdėti ir graužtis nežinomybėje! Tačiau esmė tame, kad savo baimes kontroliuoti lengviau, nei pastangas, kurias reikėtų įdėti po profesionalo verdikto. Kad ir kokia būtų diagnozė, su ja reikia susitaikyti. Priešingu atveju, jei apie ją nieko nežinai, lieka tik viena išeitis – kažkaip „susikalbėti“ su savo liga. Grįžimas į vaikystę Atidėliodami vizitą pas gydytoją, save įtikinėjame, kad va „tuoj tuoj“ susitvarkys. Kad užtenka tik tikėti gera pabaiga… Toks pasirinkimas – viena apraiškų to, ką psichoanalizė vadina „stebuklinga mintimi“. Kai kurie suaugę, visai kaip vaikai, priskiria sau aukštesnes jėgas: regis, užtenka tik apie tai intensyviai galvoti ir problema išsispręs. Savo darbe „Totemas ir tabu“ Froidas aiškina, kad tikėjimas savaiminiu išsisprendimu, t.y. labiausiai priimtinu tau sprendimu, sugrąžina mus į vaikystę. Iš tiesų kurie mąsto ne tik kaip maži vaikai teigia, kad jam palankios visos aplinkybės. Maištas prieš tėvą Gydytojas įgijęs galią „išgelbėti“ ir „įkalbėjimą“, gali atstoti kai kuriems pacientams ir jų tėvą. Kiekvienas pacientas vėliau susiduria su problema dėl tos „galios“ ir mediko kaip tėvo. Aleksandrui jau 43 metai ir jis jau gerą dešimtmetį turi problemų su skrandžiu. Paklausius jo, susidaro įspūdis, kad nėra pasaulyje žmogaus, kuris geriau žinotų kas jam yra ir kaip jam reikia gydytis. Aleksandras pasirinko gydytis pats, todėl su juo net nėra kalbos apie tai, kad jis laikytųsi gydytojo nurodymų, net jei tie nurodymai šviestų ryškia šviesa. Savęs įkalbėjimas Kuo dabar pasiteisina Aleksandras? Tuo, kad „tokia jau jo dalia ir nieko čia nepakeisi, reikia kažkaip susitaikyti su savo liga“. Savo problemas jis visada linkęs priimti, kaip „dievo siųstas“ už jo padarytas „nuodėmes“. Tokį jo nusistatymą galima paaiškinti labai dideliu tikėjimu arba dvasine trauma, kuri kažkada buvo jo gyvenime. Tuo metu jis nesugebėjo su ta trauma susidoroti ir netgi dabar dėl savo ligos vėl ir vėl išgyvena tą patį. Kad ir koks bebūtų įvykis, regis, žmogus yra priklausomas nuo savo kaltės jausmo ir sako: „Aš gavau tai, ko nusipelniau“. Dėmesio stoka Ir pagaliau gydymo atsisakymas gali būti nuspėtas kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, kai kuriems jaustis ligoniu lygu jaustis labai svarbiu. Taip, beveik, kaip Dekartas: „Aš kenčiu, vadinasi gyvenu“. Juk kenčiantis kūnas – tai kūnas, kurį tu jauti. Be to, tai kūnas, kuriam kiti (mus supantys) skiria daug dėmesio: kai mes sergame, mumis rūpinasi, su mumis vaikšto… Kuomet labai trūksta rūpesčio ir dėmesio iš artimųjų pusės, kai kuriems mūsų liga tampa puikiu pretekstu „įkristi“ į vaikystę ir taip vėl save apsupti švelnumu bei materialine ramybe. Ką daryti? Teisingai išsirinkti gydytoją. ( šiuo atvejų mūsų svetainės gydytoją:) atsimink.lt pastaba)
Juk nenoras gydytis dažnai būna susijęs su nepasitikėjimu mediku. Problemą galima išspręsti radus laiko ir užsiimant paieškomis, paklausant draugų ir artimųjų patarimų. Gydytojo specializacija yra ne toks ir svarbus aspektas, svarbiausia su juo užmegzti tvirtus, pasitikėjimo kupinus santykius. Toks gydytojas pats reikalui esant nukreips jus pas kitus specialistus, taip jums sugrąžindamas pasitikėjimą medikais. Reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą. Kuo rečiau mes lankomės pas medikus, tuo labiau mes bijome išgirsti galimas diagnozes ir taip visai nustojame pas juos eiti. Tam, kad išeiti iš šio užburto rato, susidarykite sau grafiką vizitų pas specialistus: paverskite savo susitikimus su medikais labiau kasdieniškus. Pakeisti savo santykius su kitais žmonėmis. Žmogus puoselėja savo ligą, kad kiti jo gailėtų, labiau rūpintųsi, skirtų daugiau dėmesio… Tačiau rezultatas gali būti ir priešingas: kam gi patiktų nuolat klausyti ligonio postringavimus apie savo ligas – realias ar tariamas. Tam, kad išbristi iš šios negatyvios sistemos, galima, pavyzdžiui, visuomenei naudinga veikla. Užduotis: pakeisti savo požiūrį į kančią, „pakeisti strėlyčių kryptis“, t.y., padėti kitiems žmonėms, turintiems panašias ar tokias pačias problemas ir taip į teigiamą pusę pakreipti savo jėgas.
Šaltinis: www.psychologies.ru
Parengė Rolandas. Ačiū

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą