zmensenie penisu Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

"Aš tave labai myliu" – laimėk

Arunas | rugpjūčio 24, 2007

Rugsėjo 18 d. (antradienis) 19.00 val.
„AŠ TAVE LABAI MYLIU“
„Domino“ teatre, Savanorių pr. 7, Vilnius (k/t Coca-Cola PLAZA, tel. 19555)

Pagrindinė spektaklio idėja glaudžiai susijusi su vaikystės tematika, todėl ir spektaklio pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Aš tave labai myliu“- taip nuoširdžiai sakant šiuos, atrodytų, šiek tiek primityvius žodžius, įsivaizduoju būtent vaiką, – teigia G. Ivanauskas.

Spektaklyje autorius derina ne tik meninių raiškos formų įvairovę, bet ir pateikia ją, gvildendamas kontraversiškame kontekste: aktoriai bei šokėjai būdami suaugusiais žmonėmis vaizduos vaiko elgesį, kuris bus supintas su suaugusio žmogaus elgesio bruožais.

Spektaklio struktūra – tarsi vaikiškų nuotaikų blyksniai, emocijų proveržiai į kuriuos žiūrovas galės žiūrėti pro rakto skylutę. Tai – vaikystės prisiminimų mini istorijos, kurios viena su kita visiškai nesusijusios. Projektą kūrėjai pavadino „spektakliu be teksto“, kadangi visi ieškojo naujos formos – šokti nešokant, žaisti garsu nekalbant, pabūti vaiku juo nebūnant
.
Spektaklio scenografija – tarybinės laiptinės ar valgyklos siena, kurią sušiuolaikinus atsiranda aliuzija į biurą. Griežtus ir gana rafinuotus kostiumus sukūrusi Justė Maldžiūnaitė siekė apjungti visus veikėjus į „vieną pilką masę“ būtent tam, kad išryškėtų kiekviena atskira istorija, emocijos stiprumas ir grožis.

Projekte vaizduojamas šiuolaikinis suaugęs žmogus, kuris kankinamas visuomenės, paguodos ir džiaugsmo ieško grįždamas į vaikystę, į tai, kas tikra, į tai, kas nuoširdu, į tai, kas atvira ir nesuvaidinta.. Šiuolaikinėje visuomenėje tikrąją žmogaus prigimtį, kurią spektaklio autorius sieja su vaikyste, vis labiau užgožia socialiniai vaidmenys. Naudojant lakoniškas, tačiau netradicines bei įtaigias vaizdines priemones, pripildant spektaklį veiksmo dinamikos, suaugusio žmogaus vaizdavimas projektuojamas vaikiškų vaidmenų kontekste.

Supynus aktorių, aktorių-šokėjų išraiškos galimybes, spektaklyje bus meniškai įkūnyta teatro, muzikos ir šokio-judesio sintezė.

Spektaklyje „Aš tave labai myliu“ laužomos nusistovėjusios scenos menų tradicijos, kūrinio idėja išreiškiama netradiciškai bei originaliai. Būtent kūrinio idėjos originalumas ir tai, kaip ją pateikia projekte dalyvaujanti aktorių ir šokėjų trupė,G. Ivanausko teigimu, tikrai maloniai nustebins žiūrovus.

Vaidinti šiame spektaklyje Gytis Ivanauskas pasikvietė visą talentingų bei gerai visuomenei žinomų aktorių ir šokėjų trupę – Rasą Samuolytę, Viktoriją Kuodytę, Editą Užaitę, Eimutį Kvoščiauską, Brigitą Urbietytę, Evaldą Taujanskį bei Juditą Zareckaitę. Idėjos autorius Gytis Ivanauskas prie šio projekto prisidėjo ne tik kurdamas spektaklio choreografiją, scenografiją, bet ir pats jame vaidindamas.

Informaciją parengė:
www.giteatras.lt

0
0

Komentarai

  • Aaaaaaaaaaaaaš noriu pakvietimo. Gytis rules 😀
    Fju.. Nuslūgus emocijoms noriu pasakyti, kad GI teatras yra naujas oro gūsis teatro pasauly. Tarsi antras kvėpavimas a|ch [Andželikos Cholinos] teatro mylėtojams. Tad visiems primigtynai siūlau nueiti į GI teatro spektaklius. Chebryt, to dar nematėt, o matyti ne tik kad verta, bet ir reikia: stipru, išjausta, išbaigta…
    Jei kas laimėsit pakvietimą, davai mane pasikvieskit į kompaniją, m? Pliiiiiiiiiiz 🙂

  • Neprisiekinėki amžinąja meile, ji ilga, o aš tai laikina. Nežadėk man nukabinti saulę aš opi, o ji tokia karšta. Neįtikinėk, kad primenu tau deivę, aš gyva,o ji tau legenda. Tu geriau padovanok man meilę, tą, kuri žmonėms nesvetima…

  • Iš tikrųjų suaugusiųjų pasaulis keistas ir jiems reikia atleisti, kad nesupranta vaikų.kaijiems kalbi apie savo naująjį bičiulį, jie niekad neklausia koks jo balsas, kokius žaidimus jis mėgsta. jie klausia kiek jam metų, kiek jis turi brolių, kiek sveria. Suaugusieji niekad jumis nepatikės. Jie įsivaizduoja, kad užima labai daug vietos. Mano esą tokie pat dideli kaip baobabai. Tad belieka jiems pasakyti – prisiminkite, juk ir jūs kažkada buvote mažieji princai, turėjote savo mažytę planetą ir mylėjoye vienintelę išpuikusią gėlę…

  • Iš tikrųjų suaugusiųjų pasaulis keistas ir jiems reikia atleisti, kad nesupranta vaikų.kaijiems kalbi apie savo naująjį bičiulį, jie niekad neklausia koks jo balsas, kokius žaidimus jis mėgsta. jie klausia kiek jam metų, kiek jis turi brolių, kiek sveria. Suaugusieji niekad jumis nepatikės. Jie įsivaizduoja, kad užima labai daug vietos. Mano esą tokie pat dideli kaip baobabai. Tad belieka jiems pasakyti – prisiminkite, juk ir jūs kažkada buvote mažieji princai, turėjote savo mažytę planetą ir mylėjote vienintelę išpuikusią gėlę…

  • Visada smagu atsisukus atgal prisiminti, tai kas artima sirdiai. Ypac, jei tai vyko visai nesenai. Ir dazniausiai, jei tai ne pavienis akcentas, tai tada turima omeny vaikyste, kai visos spalvos yra ryskesnes, kai tu isvydes pasauli, dar tik "razaisi", lavini raumenis "suoliui" i suaugusiuju pasauli.
    Man, dar tik nesenai pradejus modeliuot savo, kaip suaugusiojo gyvenima, nuolat tenka su ilgesiu atsisukt atgal. Labai smagu, kad yra dalyku, kurie primena, atrodo, visai nesenai pasibaigusi perioda:) toks, ir panasus rengeniai kaiptik tai ir duoda

  • Labai noreciau pamatyt kaip suaugusieji vel tampa vaikais…Tuo labiau, kad pati visai neseniai pradejau suaugeliska gyvenimeli…Todel baisoka, kad vaikyste gali uzsimirst greiciau nei noreciau…O cia manau spektaklis toks, kuris greit neuzsimirs, o su juo ilgai atsiminsiu ir suaugusiuosius esancius vaikais:)Manu bus puiki pamoka kaip moket but vaiku bunant suaugusiuoju;)

  • ir vel meile?!:)Jum,manau,nereikia sakyt,koks sunkus darbas yra myleti(ne tik zmogu,bet ir tai,ka veikiat gyvenime)..reikia labai daug pastangu.tai reikalauja visisko atsidavimo..tikiu,kad siame spektaklyje galeciau pamatyti toki begalini atsidavima..ar Jus neigaunat daugiau ryzto,pasitikejimo,pamate kazka tokio,skidina meiles,tikejimo,rupescio?ar Jus neskatina,tapt nors truputi geresniais?mane skatina,del to ir vaiktau i teatra.jis mane aukleja,augina..
    nemanau,kad vaikyste baigiasi tik sulaukus pilnametystes.ji tesias tol,kol pats zmogus jos atsisako.bet ar imanoma atsisakyti to gerio,grozio,kuri vis regejom budami vaikais?teisinames,laiko neturejimu,i ji mes iskeiciam vaikyste,o paskui norim sugristi..manau,jei turi susidejes tvirtus gyvenimo pamatus,gali dziaugtis gyvenimu kaip vaikas ir visai nesvarbu,kad vos beparopoji ant zemes..
    puikus aktoriai,intriguojanti scenografija(juk taip pabreziat jos netradiciskuma)turetu tikrai orginaliai perteikti sia tema..butu nerealu pamatyt "AS TAVE LABAI MYLIU"..
    P.S.didelis diekui,kad tai darot..

  • Tai kiekvienam skaudama tema. Jauciuosi svetimas visuomenėje, mane žeidžia kvailos tos visuomenės dogmos ir absurdiški įstatymai. Kai buvau vaikas taip viskas buvo paprasta ir toks jaučiausi saugus. Bet vaikystė juk nebeateis ir į tas nustabias pievas jau niekados nebeįbrisi… Šlovė teatrui ir jo žmonėms, kurie savo sielos virpesiais parodo mūsų gyvenimo grožį ir tragizmą. Aš jus labai myliu.

  • Šios svetainės dėka ir taip papuoliau į šį spektaklį ( baneriukas buvo) taigi nulekiau i druskininkus ir buvau maloniai nustebinta spektaklio unikalumo ir dvasia, taigi nekomentuosiu daugiau nieko, leisiu kitiem laimeti:)

    Kas laimes, tikrai npasigailes:)

  • Perfrazavus klasiką "Parodyk žmogaus darbus ir aš pasakysiu koks jis yra", galima drąsiai teigti,kad G.Ivanauskas, kaip asmenybė, yra kartu ir novatoriška, tačiau kartu ir neužmirštanti svarbiausių vertybių:meilės, supratimo.
    Šiandieninis pasaulis diktuoja naujas taisykles, naujus gyvenimo tempus. Per kasdieninius rupesčius retas iš mūsų prisimena vaikystę. G.Ivanasaukas, mano manymu, siekė atskelsiti dabartinėje koncepcijoje gyvenanti žmogu,ir nors trumpam, bet kelioms akimirkoms jį sugražinti į gerais prisiminimais ir nuostalgiją kvepiančius nerūpestingos vaikystės metus.
    Apskritai,manau,jog šis spektaklis, tarsi dienoraštis, kuriame išryškėja pirmasis bučinys, naivūs meilės žodeliai ir ,svarbiausia, PIRMOJI meile, primasis AS TAVE MYLIU(kai prisimenu,tai visada pasijuokiu is savęs.
    Pirmoji,nesuvaidinta meilė, kas gali būti gražiau?..kas gali būti tiriau už tikrus,nesuvaidintus ir per daug nesuhiperbolizuotus jausmus? Tyra ir švelni pirmoji ir vienintelė..

    Tokių vaizdu,kurie perteikiami kartu ir šokio pagalba,manau,riekia kiekvienam iš mūsų, kad bent akimirkai pamirštumėm kasdieninias bėdas.

    :
    -"Myli.Nemyli.Myli…Nemyli..? MYLI":}

  • [b][/b]Sakoma, kad dabar vaikystė kitokia…daug technikos, daug smurto, daug haliucionacinių multfilmų..ar tai reiškia, kad vaikai norom nenorom bukinami suagusiųjų kūriniais? tik akylai prižiūrimi ir kontroliuojami vaikai išlieka tyri, ir taria tą mielą trižodę kombinaciją taip, kaip tarėmė mes, kai buvome maži ir kuomet nebuvo tiek daug smurto, kičo, netikrumo aplink mus, besiformuojančias mažas asmenybes…Šis teatras turėtų nukelti į tokią vaikystę, kurią norisi prisiminti..kartais net žodžiais nenusakomą.Norėčiau į šį spektaklį nusivest jį ir pirmą kartą per rožinį vaiko pasaulį ištarti aš tave myliu… garsiai;]

  • Sveiki brangieji,
    visu pirma noriu padekoti visiems aktyviai dalyvavusiems, rasiusiems, bandziusiems laimeti pora vieteliu i musu spektakli… Deja, laimingieji tik du. Komentarus stengiausi vertinti pagal nuosirduma. Tikiuosi neisizeis tie, kuriems si karta nepasiseke – panasus zaidimas vyksta tikrai ne paskutini karta!
    Visuomet laukiame musu spektakliuose!

Parašykite komentarą