dejtingsidor norrland Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Atidaryti langai – geriausia priemonė prieš tuberkuliozę.

Arunas | kovo 28, 2007

Patalpų, kuriose yra tuberkulioze sergantys pacientai, vėdinimas daug geriau nei bet kokia mechaninė ventiliacija apsaugo nuo naujų susirgimų. NAM praneša, jog pasak Londono Imperinio koledžo tyrinėtojų, reikėtų tiek dažnai, kiek leidžia klimatas, vėdinti patalpas.

Mokslininkų tyrimai buvo publikuoti žurnalo „PLoS Medicine“ vasario mėnesio numeryje. Kontaktas su tuberkulioze sergančiais pacientais ypatingai pavojingas ŽIV nešiotojams, kurie tuberkulioze suserga dešimtis kartų dažniau.

ŽIV nešiotojai labiau rizikuoja užsikrėsti tuberkulioze ir tuo, kad ji toliau progresuos. Tuberkuliozės profilaktika ligoninėse susilaukė didelio dėmesio po neseno ypač atsparios tuberkuliozės formos protrūkio PAR, kai gydymui atsparus mikrobas buvo perduodamas medicinos darbuotojų.

Ekspertai pabrėžia šios infekcijos kontroliavimo gydymo įstaigose procedūrų poreikį, kai kurie reikalauja didesnių investicijų į mechaninę ventiliaciją, dėl kurios sumažėja oro slėgis, taip oras mažiau keliauja į gretimas patalpas.

Bet vis dėlto, tyrimai atlikti šešiose ligoninėse Limoje, Peru, įrodė, jog senasis ventiliacijos būdas ir tuberkuliozinių palatų statyba – aukštos lubos ir dideli atsidarantys langai – daug efektyvesni nei mechaninė ventiliacija šiuolaikinėse ligoninės, kai kalbama apie infekcijos perdavimą oro-lašeliniu būdu.

Tyrimo metu būvo lyginama oro tėkmė penkiose ligoninėse, pastatytose šeštame dešimtmetyje, ir šiuolaikinėje Limos ligoninėje su mechanine ventiliacija, įrengta 2000 metais. Mokslininkai nustatė, kad atidaryti langai ir durys vėdina daug geriau.

„Mes buvo nustebinti pamatę, kaip efektyvu vėdinti tiesiog atidaryti langus ir duris, kas teoriškai sumažina infekcijos perdavimo riziką,“ – sakė gydytojas Rhodas Ascombas, kuris vadovavo tyrimui.

Tyrėjai įvertino riziką užsikrėsti žmonėms, kurie praleistų 24 valandas kiekvieno tipo patalpose, pagal vadinamąją Waleso-Ryle‘io lygtį, rizikos užsikrėsti tuberkulioze formulę. Įprastose patalpose uždarytais langais ir durimis rizika užsikrėsti tuberkulioze sudaro 97%, mechaniškai ventiliuojant patalpas – 39%, natūraliai vėdinant šiuolaikines patalpas – 33%, o vėdinant senos statybos patalpas aukštais langais – 11%.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad bakterijos perdavimo rizika didesnė netgi gerai vėdinant patalpas, progresuojant paciento ligai. Be to, infeckijos perdavimo tikimybė gerokai sumažėja pirmomis savaitėmis pradėjus tuberkuliozės gydymą. Taigi didžiausia tikimybė užsikrėsti tuberkulioze bus nespecializuotose patalpose, kur guli pacientai su nediagnuozota tuberkulioze.

Autoriai nepamiršta pažymėti, kad šiuolaikinėse ligoninėse tikimybės perduoti infekcija padidėjimas gali būti susijęs su finansinėmis problemomis: mažas patalpas pigiau statyti ir šildyti. Be to, jei lubos aukštesnės nors vienu metru, tai iškart žymiai sumažina riziką perduoti infekcija oro-lašeliniu būdu, nes taip geriau vėdinamos patalpos.

Nors tokia profilaktikta yra šiek tiek problematiška šaltuose regionuose, tačiau nuolatinis vėdinimas buvo tarsi standartas tuberkuliozės sanatorijose Europoje ir Šiaurės Amerikoje, o trečiame dešimtmetyje tuberkulioze sergantys pacientai privalėjo miegoti prie atdarų langų.

Šaltinis: www.aids.ru
Parengė maru. Ačiū

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą