unique online dating sites Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Beprotiškas eksperimentas: raupai ir vakcinos išradimo istorija

linasmm | gruodžio 1, 2011

Mokslo istorijoje būta eksperimentų, kurie, šiuolaikiniu požiūriu, buvo atlikti stulbinančiai neetiškai, tačiau, kaip paaiškėjo, išgelbėjo begalę žmonių gyvybių ir suteikė žinių, kurias pritaikius, daugelį kadaise mirtinų ligų dabar galima laikyti išnykusiomis. Viena iš labiausiai kontraversiškų medicinos mokslo istorijų – apie neatsakingą manipuliavimą raupais ir netikėtą milijonus gyvybių išgelbėjusio vakcinavimo išradimą.
Vakcina – medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.
Kai kurių šaltinių teigimu, „imunologijos tėvu“ pakrikštyto brito mokslininko Edwardo Jennerio (1749-1823 m.) darbas išgelbėjo daugiau gyvybių nei bet kurio kito mokslininko veikla. Bet tai, kaip šis darbas buvo atliktas, šių laikų medicinoje susilauktų labai mažai pagyrų – greičiausiai už tokius bandymus mokslo visuomenė imtųsi gal net ir Linčo teismo. O tais laikais, XVIII a. pabaigoje, E. Jennerio eksperimentas buvo tiesiog revoliucinis, ir jo etiškumas nebuvo labai kvestionuojamas.
Tais laikais raupais užsikrėsdavo 60 proc. žmonių, liga sunaikindavo 20 proc. populiacijos. Stebėjimai bylojo, jog kiek rečiau už visus kitus raupais suserga melžėjos. Nepatvirtinti duomenys paskatino E. Jennerį drastišku metodu – žmogui suleidžiant karvių raupų substancijos – patikrinti hipotezę, kad užsikrėtus lengvesne karvių raupų forma, žmogus nebeserga mirtinais žmogiškais raupais.
E. Jenneris buvo linkęs manyti, kad melžėjas nuo raupų saugo pūlingos pūslelės, galvijams iškylančios susirgus karvių raupais. 1796 metais iš melžėjos Sarah Nelmer rankos pūlingų pūslelių jis ištraukė šiek tiek pūlinio. Melžėja, kaip manoma, raupais užsikrėtė nuo karvės, vardu „Blossom“.
Šie pūliniai tą pačią dieną į abi rankas buvo sušvirkšti sveikam aštuonerių metų berniukui Jamesui Phippsui (jis buvo E. Jennerio sodininko sūnus). Berniukui pakilo temperatūra, pablogėjo savijauta, bet liga nebuvo sunki.
Vėliau berniukui buvo atlikta variolacijos (angl. „variola“ – raupai“) procedūra – sušvirkšta mažesnio pavojingumo žmonių raupų viruso (mirtingumas – „tik“ 2 proc.), kuriuo tais laikais standartiškai buvo siekiama mažinti sergamumą raupais. Susirgus pavojingesne raupų forma mirtingumas buvo iki 30 procentų. Po variolacijos nebuvo pastebėta jokių raupų simptomų. Vėliau berniukas vėl buvo veikiamas žmogiškais raupais, bet vis tiek išliko atsparus ligai ir nesusirgo.
Vėliau mokslininkas savo eksperimentą pakartojo su dar 22 žmonėmis ir nustatė, kad karvių raupais persirgę žmonės įgyja atsparumą žmogiškai raupų atmainai.
Praėjus 44 metams Didžiojoje Britanijoje oficialiai buvo atsisakyta iki tol taikytos variolacijos praktikos – žmonių užkrėtimo lengvesne žmogiškų raupų formos – ir pereita prie kur kas saugesnės vakcinacijos – užkrėtimo karvių raupais. Beje, žodis „vakcina“ yra kilęs iš žodžio „vacca“ (lot. – „karvė“).
1979 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad raupai yra oficialiai išnykusi liga, nors keli jos mėginiai saugomi mokslo centruose JAV ir Rusijoje. Ir tai nėra vienintelė E. Jennerio darbų nauda – jis tapo mokslo šakos, vadinamos imunoprofilaktika, pradininku – visi modernūs skiepai iš dalies yra sukurti būtent E. Jennerio darbo pagrindu.

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą