Parašyta 2009-06-22 07:10 Žinutės tema: Savižudybė
Atėjus šiandien į darbą, išgirdau nemalonią žinią, nusižudė vyr. meistras. Nors dar neilgai jis tedirbo pas mus, tik kokias 3 savaites, bet jau šiek tiek teko su juo pabendraut. Žmogui tikrai grėsė labai dideli nemalonumai su valstybinėm instancijom, su buvusia darboviete, bet dar niekas nebuvo aišku. Tačiau jau jis buvo įsikalęs sau į galvą, kad jį pasodins, kad jam pripaišys nemenką sumą. Taip pat girdėjau, kad ir skyrėsi su žmona. Praeitą savaitę matėsi, kad jis tai puola į neviltį, tai lyg bando tvarkytis, keltis, bandžiau guosti, šnekėtis su juo, bet tai nepadėjo. Kažkaip kyla vis toks klausimas, vis dėlto kiek žmogus turi turėt drąsos, tai padaryti, ar vis dėl to tai silpnumo ženklas? Ir kaip pamatyt, kad žmogus tikrai nori nusižudyt?
Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi!
Parašyta 2009-06-22 10:01 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Na dar esu jaunas, bet manau, kad šiuo atveju žmogus neteko visko ką turėjo (žmona ir grėsmė netekti darbo ir laisvės).Galbūt jis nebeturėjo motyvacijos gyventi, nebebuvo dėl ko stengtis,kai viskas prarasta....Atsakomybės baimė...Redaguotas haskis04 2009-06-22 10:03
Parašyta 2009-06-22 20:19 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Sakyciau tokie zmones buna labai stiprus.. daugelis sako, jog tik silpni zmones gali taip pasielgti, taciau tikrai su tuo nesutinku. Sutinku su haskis04, zmogus tikrai nebemate prasmes gyventi ir nezinojo del ko stengtis, jau nebegalvojo, kad galbut yra kazkam reikalingas ir pan. Dabar siuo laikotarpiu tokiu savizudybiu vis daugeja, zmones neistveria darbo praradimo, o jei dar plius kas blogai, praranda vilti..
As norejau ir ne karta nusizudyti, del ligos ir kaip man ji itakojo ateiti, maniau nera prasmes.. taciau pagalvoju apie kitus, apie savo artimus, apie draugus, to padaryti negaliu. ir bijau.tikrai bijau mirties. Neesu tam stipri ir tuo dziaugiuosi...
Ramybes jam..gal ten jis bus kiek laimingesnis, kas zino... kiekvienas pasirenkam savo kelia...
Parašyta 2009-06-23 14:12 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Vis dėl to sunkiausiai jo tėvui, nes jis liko vienas, pirmas sūnus mirė nuo ligos, žmona irgi mirė neaiškiom aplinkybėm, o dabar ir antras sūnus nusižudė. Siaubas, va čia tai turi būt stiprus žmogus, kad tiek ištvert. O dėl meistro, kuris nusižudė, galiu pasakyt, kad jis per daug blogo pats sau įsikalė į galvą, nes jis dar nežinojo, kas tiksliai gresia, dar niekas nebuvo aišku. Suprantu, kad jau būtų pasakę, viskas sodinam 5 metams, kad turi atiduot milijoną ar pan. Na sunku suprast, ką žmogus tuo metu mąstė, kai tai padarė ir dar ne bet kaip. Ta moteriškė, kuri prekiavo vaisiais irgi turi būti šoko būsenoj, kai prieš jos akis toks įvykis.
Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi!
Parašyta 2009-07-04 03:57 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Aš manau, kad ir kaip sunku bebūtų, reikia atrast savyje stiprybės ir gyventi toliau. Visiems būna labai sunkių akimirkų. Kai vaikas sudaužo stiklainį uogienės, jam tai atrodo baisiausias dalykas pasaulyje. Bet taip nėra. Tiesiog reikia stengtis žiūrėti į viską pozityviai. Man pačiam ne taip jau ir dažnai tai pavyksta, tačiau stengis visada verta. Visada lengviau gyventi su šypsena, negu su liūdesiu.
Parašyta 2009-07-08 15:12 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Na vaikui, sudaužiusiam stiklainį uogienės, kad ir baisu, bet tokios mintys kaip savižudybė jo dar neaplanko. Tai jau daugiau paauglių ir suaugusių problema. Ne visada išeina pozityviai mąstyt, ne visada gali džiaugtis, būna ir tikrai sunkių momentų gyvenime kiekvienam, o ypač dar kai tokie atvejai, kai "nelaimės po vieną nevaikšto". Tik reikia prisiminti, kad tas laikotarpis anksčiau ar vėliau praeis. O sunkumai tik grūdina mus.
Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi!
Parašyta 2009-07-11 13:16 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Is tiesu tai rodo, zmogaus silpnuma ir netsakinguma.
Kiekvieno problema atrodo labai didele ir skirtinga.
Pries zudydamas zmogus visada palieka "zenklus". Savizudis, nori pranesti apie savo pasirinkima. Kalba uzuominomis arba elgiasi taip, tarsi kiti ji turetu pastebeti. Labai mazai atveju buna, kai savizudis iseina neperspejes... Tiesiog matant kad zmogui kazkas negerai bandyti kalbetis, jo nepalikti, tai turbut vienintele "skubi pagalba". Aisku, veliau tam yra gydytojai ir, matyt butina nukreipti ji pas specialistus.
Svarbu nepalikti zmogaus vieno su juo paciu. Gyvenimas grazesnis cia, nei ten.Redaguotas Wingler 2009-07-11 13:20
Parašyta 2009-08-23 00:26 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Savižudybė iš vienos pusės yra valios gyventi trūkumas ir dažnai eina iš silpnumo. Kitas reikalas yra savižudybė, kuri užbaigia beviltišką egzistenciją, arba totalų nesusitvarkymą su gyvenimu. Tai mano nuomone yra teigiamas dalykas. Smerkiu bet kokią savižudybę susijusia su valios silpnumu ir manipuliavimu stipresniaisiais. Tai būtų gryna vergų moralės a.k.a. krikščionybės išraiška nukreipta prieš patį gyvenimą. Taip pat smerkiu savižudžių tikėjimą pomirtiniu gyvenimu - transcendencija, nes tai yra šio pasaulio išniekinimas.
Parašyta 2009-08-24 09:07 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Nesąmonės. Visi besižudantys žmonės turi STIPRIŲ psichologinių problemų, kurios jų artimiesiems sunkiai beatpažįstamos. Normaliose šalyse psichinės sveikatos apsaugos sistemos veikia, palyginus, normliai. O ką žmogui tektų iškęsti iš aplinkos Lietuvoje, jeigu apsilankytų pas psichiatrą?
Parašyta 2009-12-04 21:49 Žinutės tema: RE: Savižudybė
O aš manau, kad žudytis nusprendęs žmogus yra labai stiprus. Juk jis nežino, kas jo laukia po mirties, tos nežinomybės mes visi ir bijom, tačiau jis ryžtasi. Manau, kad rimtai apsisprendęs žmogus neduoda jokių ženklų aplinkiniams. Jis supranta, kad kiekvienas ženklo davimas tarsi įpareigoja tuos žmones, vėliau jie jausis kalti. Negalima užkrauti tokios naštos artimiesiems. Manau, kad išeina rimtai apsisprendę. Jei kada sugalvočiau žudytis, o mane kas nors išgelbėtų, atsigavusi turbūt pulčiau muštis Kita vertus, radusi dar gyvą savižudį, tikrai gelbėčiau. Dėl savęs, nes kitaip užgraužtų sąžinė
Parašyta 2010-02-06 17:37 Žinutės tema: RE: Savižudybė
Sveiki. Ilgai buvau atitrūkusi nuo Atsimink.lt, bet užsukusi čia pamačiau šią temą ir nors ji jau sena , nusprendžiau parašyti. Pirmiausia džiugu, kad dalijatės nuomonėmis ir kalbatės. Tokiomis akimirkomis- kalbėtis svarbu, nes kai nusižudo žmogus iš savos aplinkos- atsiranda didesnė rizika ir šalia esantiems. Svarbu dalintis kylančiomis mintimis, jausmais ir nebijoti diskutuoti. Nes dažnai ši tema yra tarsi tabu- apie mirusį gerai arba nieko-, o savižudybė neretai aplinkinių suvokiama kaip didžiulė gėda ir priekaištas artimiesiems, kad jie nesugebėjo padėti... Čia norisi sakyti, kad tik nusižudžiusysis gali pasakyti priežastis, kas jį/ją paskatino taip pasielgti. Tačiau dažniausiai žmonės, turintys tokių ketinimų palieka įvairius ženklus. Kokie tie ženklai? Įvairūs : prislėgta būsena, atsiskyrimas nuo žmonių, jų vengimas, beviltiškumas, apatija, savęs nuvertinimas, pastebimas didelis nerimas ar panika, irzlumas, depresiškumas, valgymo, miego ar įprastos veiklos pakitimai, ankstesni bandymai nusižudyti, neseniai patirtos netektys gali skatinti polinkį į savižudybę ( artimųjų mirtys, išsiskyrimai, konfliktai, aplinkos pakeitimai, darbo netektis) ar kitos didelės problemos, atsisveikinimo laiškai, testamento rašymas ir pan., mintys, kalbos apie savižudybę, o kartais gali būti ir staigi, neįprastai pakili, džiugi nuotaika, kai artimuosius lepina dideliu dėmesiu ir meile ir t.t. Ženklai gali būti įvairūs. Rizika ypatinga padidinama vartojant dideliais kiekiais alkoholį ar alkoholizmas, šizofrenija bei kiti psichikos sutrikimai kaip depresija, nuotaikų sutrikimai ir t.t., taip pat somatinės ligos- insultai, vėžys ypač paskutinėse stadijose ar chemoterapijos metu, neurologiniai sutrikimai (epilepsija, impulsyvumas, agresyvumas ir t.t.) ir kita.
Kaip pamatyti, ar žmogus tikrai nori nusižudyti? Klausimas į kurį negaliu atsakyti ir vargu, ar gali atsakyti pats žmogus, turintis tokių ketinimų. Nes toks žmogus dažnai jaučia dvilypius jausmus- norą numirti ir atitrūkti, nuo to, kas vyksta jo/jos gyvenime, bet kita vertus jaučia mirties baimę ir greičiausiai turi dar šiek tiek vilties. Žmogus, patiriantis didelį stresą ir neviltį, nebesugeba racionaliai galvoti ir efektyviai ieškoti galimų problemų sprendimų variantų- jie sugeba mąstyti tik apie problemas ir viena iš sprendimo galimybių- savižudybė. Kai yra viena, sunku begalvoti apie kitas. Todėl čia reikalingi kiti žmonės, kurie galėtų skirti savo laiko ir nuoširdžiai tų žmonių išklausyti, suteikti jėgų, rodyti jam pagarbą, gerbti jo nuomonę ir vertybes, parodyti rūpestį, nuoširdumą bei padėti jam pamatyti kitus problemų sprendimų variantus ar bent jau nukreipti, kur būtų galima sulaukti daugiau paramos. Svarbu, lesti žmogui pačiam spręsti ir rodyti jam pagarbą, netapti globėjais. Norisi priminti ir tai, kad nuoširdus pokalbis gali būti tik nuošalioje vietoje, kur nėra pašalinių trukdžių ir kur galima visą dėmesį skirti tam žmogui. Nebijoti ir atvirai klausti , ar kyla minčių nusižudyti. Nes galbūt tas žmogus kam nors ir nori tai išsakyti, bet neranda kam. Tačiau čia norisi dar kartą pabrėžti, kad čia būtinas nuoširdus domėjimasis ir rūpestis, nes kitu atveju tai gali žmogų tik dar labiau skaudinti.
Stiprumo ar silpnumo ženklas? Turbūt nei to, nei ano. Arba aš tiesiog nesiryžtu kaip nors vertinti.
O dėl prisigalvojimų ir t.t.- taip, tai labai žmogiškas faktorius. Kai žmogus jaučia nerimą dėl ko nors, jam sunku susitelkti ir laukti. Ypač kai patiriamas didelis stresas. O žmogus geba daug prigalvoti, net daugiau nei reikia kartais.
Nežinau, ar tiksliai atsakiau. Jei kyla daugiau klausimų ar minčių- raginu ir toliau klausti ir domėtis.
Svarbu, kad nesate abejingi.
L.
. Kažkaip kyla vis toks klausimas, vis dėlto kiek žmogus turi turėt drąsos, tai padaryti, ar vis dėl to tai silpnumo ženklas? Ir kaip pamatyt, kad žmogus tikrai nori nusižudyt?
