jewish christian dating Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Gerti daugiau vandens!

Arunas | rugpjūčio 24, 2007

Gerti daugiau vandens!

Dabartinėmis sąlygomis žmogaus organizmas jaučia vandens trūkumą: daugiausia tai susiję su dirbtinės aplinkos specifika, kurioje mes gyvename, sausinančia kondicionuoto oro ir maisto, kurį valgome, įtaka.

Mes įpratome ne šiaip sau numalšinti troškulį, bet dar iš gėrimo išgauti kokį nors papildomą efektą: malonų atšaldytų gėrimų skonį, tonizuojančius kavos ar arbatos ypatumus. Mes papraščiausiai nebemokame gerti paprasto vandens.

Mano gėrimas

Du-trys puodeliai kavos ar arbatos per dieną, geriausiu atveju – dar mažas mineralinio vandens buteliukas – dažniausiai tai ir visas skystis, kuriuo mes lepiname savo organizmą. O kaip sultys, kurias vos ne kaip sveikatos eliksyrą reklamuoja visos žiniasklaidos priemonės, arba pienas, kurį tokiu laikė dešimt metų atgal? „Vaisių sultyse nepakanka tokio kiekio vandens, kuris palaikytų organizme skysčių balansą, – mano medicinos mokslų kandidatas, gastroenterologas-dietologas Valerijus Sergejevas. –Vanduo reikalingas tam, kad organizmas galėtų pasisavinti cukrų ir proteinus. Kai mes geriame pieną arba sultis, tam tikras vandens kiekis, esantis juose, panaudojamas cukrui ir baltymams perdirbti, kurie yra tuose pačiuose gėrimuose.“

Be to, į daugumą sulčių, esančių pakuotėse, dedama cukraus, kuris iššaukia troškulį ir apkrauna tulžį, o taip pat įvairių rūgščių – citrinos, askorbino bei sintetinių vitaminų.

Į gazuotų gėrimų sudėtį dažnai įeina kukurūzų sirupas, sudėtyje daugiausia turintis fruktozės, kuri transformuojasi tiesiai į trigliceridus (riebalų statybinę medžiagą), o ne į gliukozę, pagrindinę smegenų veiklos energijos medžiagą.

Dabar apie pieną: jo baltymus organizmas perdirba gan ilgai, o laktozės pasisavinimui(pieno cukraus) reikalingas fermentas laktazė, kurį ne kiekvieno žmogaus organizmas gali pagaminti.
Šviežiai spaustos sultys yra naudingesnės, bet tai irgi superkoncentruotas dirbtinis gėrimas – geriausia būtų suvalgyti patį vaisių su jame esančia ląsteliena, balastinėmis medžiagomis. Vienu žodžiu – jokie kiti skysčiai – net tie, kuriuos mes įpratome laikyti natūraliais ir naudingais – nepakeis paprasto geriamojo vandens.

Vienas vanduo

Daugeliui iš mūsų chemijos pamokos paliko atminty tik vandens formulę H2O, o taip pat įsitikinimą, kad be vandens žemėje iš vis negalėjo atsirasti gyvybė. Būtų taip: praktiškai visos biocheminės reakcijos vyksta tiesiogiai sąveikaujant vandeniui, nes vanduo yra universalus tirpiklis.

Statybinė medžiaga, reikalinga pastoviam organizmo atsinaujinimui (t.y. baltymų sintezei) ir energijos šaltiniai (angliavandeniai), deguonis, hormonai ir fermentai cirkuliuoja tarpląstelinėje erdvėje ir į ląsteles patenka ištirpę vandenyje. O apykaitos medžiagos iš ląstelių ir organizmo pašalinamos taip pat tirpalo pavidalu. Vanduo patenkia ir pasišalina per tam tikrus vandens kanalus, išsidėsčiusius plazminiame ląstelių apvalkale, vadinamais „vandens porais “ (už jų atradimą dviems amerikiečių mokslininkams Piteriui Agre ir Roderikui Makinonui 2003 metais buvo paskirta Nobelio premija chemijos srityje).

Jei prie vandens molekulės prisijungia kitos medžiagos – juk tirpimo procesas lydimas sudėtinga sąveika su druskomis, cukrumi, rūgštimis, alkoholiu, cheminiais elementais, atsirandančia pasisavinant vaistinius preparatus bei maisto priedus, – tai šie didžiuliai dariniai per mažytę vandens porą negali praeiti. Vandens organizme lyg tai netrūksta (kartais jo būna per daug ir mes tai laikome skysčių užsilaikymu, nuotėkomis), tačiau į ląsteles jis nepatenka, apykaitos procesai buksuoja ir nepasišalina iš organizmo šlakai. Žmogus akivaizdžiai jaučia kažkokį negalavimą, nuovargį, kurio priežastis tiesiog ištirpusi vandenyje.

Iš krano ir iš butelio

Vandentiekio vanduo nėra naudingas gerti (jis teka kilometrais vamzdžių), – bet visgi nepavojingas chloro jonų dėka, kurie naudojami vandeniui valyti. Chloro veikimas pavojingas bet kokiai gyvai ląstelei – nuo bakterijų iki mūsų organizmo ląstelių, todėl prieš geriant vandentiekio vandenį, jį reikėtų filtruoti. „Iš tikrųjų yra dvi išeitys: arba gerti filtruotą vandentiekio vandenį, arba pirkti iš parduotuvės išpilstytą į tarą, – bet aš taip ir nenusprendžiau, kaip būtų geriau, – prisipažįsta Valerijus Sergejevas. Iš vienos pusės išpilstytas vanduo yra brangus, be to ne visada pasitikėjimą kelia jo kokybė: ar vietoj artezinio neišpilstė filtruoto vandentiekio vandens? Iš kitos pusės filtruotas vanduo tampa nesubalansuotas, bevertis.

Filtruojant jis praktiškai praranda visas druskas, taip pat ir naudingas, pvz. kalcio (jo trūkumas kaulų retėjimą), o taip pat reikalingus mikroelementus“. Terapeuto Sergejaus Steblecovo nuomone, net Alpių papėdės šaltinio vanduo ar vanduo, išgaunamas tirpstant ledynams ne visada duoda garantuotą naudą: geriausia gerti vietinį vandenį, prie kurio sudėties žmogus yra pripratęs. Labiausiai priimtinas būtų kompromisinis variantas: namuose gerti filtruotą vandentiekio vandenį, o esant ne namie – pirkti parduotuvėje išpilstytą kokybišką vandenį.

Kiekis ir kokybė

Kada ir kaip, o svarbiausia – kiek gerti vandens – specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Paėmus „aukso vidurį“ , per dieną reikia išgerti 2 – 3 litrus vandens, kurio temperatūra turi būti aukšta, kokią galima ištverti. „Išgėrus iškart daug vandens – pagrindinis tikslas – išvalyti organizmą – nebus pasiektas, – sako „Kerala“ centro gydytojas Muchamedas Ali. – Todėl gerti reikia pastoviai, bet po nedaug – po 2 -3 gurksnelius kas 10-15 min.“ Rytą, jo žodžiais tariant, reikia pradėti nuo kambario temperatūros vandens stiklinės. Jį, kaip vaistą, reikia išgerti nevalgius, dar tebegulint lovoje.

Beje, vanduo neturi būti paliktas stiklinėje per naktį, nes jis tampa „mirusiu“, ir neturi būti iš vandentiekio. Muchamedo Ali žodžiais, senovės mokytojai rekomenduodavo gerti lietaus vandenį, bet šiais laikais dėl žinomų priežasčių (jis paprasčiausiai užterštas) šito daryti nepatartina. Tikriausiai geriausia būtų gerti vandenį iš ką tik atidaryto butelio.

Kai dienos bėgyje geriame vandenį, verta prisiminti: jei mes norime numesti svorį – jį geriausia gerti prieš valgį, jei priaugti – po valgio. Tiems, kurie nori išsaugoti svorį tokį, kokį turi, rekomenduojama gerti valgio metu.

Kitos rytų mokyklos atstovas kinų medicinos profesorius Gao Janj mano, kad geriausia gerti kambario temperatūros vandenį. „Jis truputį vėsesnis, nei kūno temperatūra, todėl „įjungia“ kūno apsivalymo procesus“, – tvirtina jis. Europos specialistai taip pat mano, kad mums reikia 2 – 3 litrų vandens per dieną – ypač vasarą per karščius. „Jis turi būti silpnai mineralizuotas, turintis chloro anijonų ir kalcio katijonų, magnio, kalio, – sako Valerijus Sergejevas. – Tai atstato natūraliai (prakaituojant) prarastas druskas.

Taigi negazuotą silpnai mineralizuotą ar natūralų negazuotą silpnos mineralizacijos mineralinį vandenį galite gerti neribotais kiekiais. „Jei jūs mėgstate gazuotą mineralinį vandenį , – prašom, į sveikatą, – sako Valerijus Sergejevas. – Jis geriau malšina troškulį, stimuliuoja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos veiklą. Tačiau jei yra kokių nors skrandžio veiklos sutrikimų, rūgštingumas ar nepatogumo jausmas, – geriau jau pereiti prie negazuoto vandens vartojimo“.

Pasitikėti jausmais

Vadinasi, gerti apie 2 litrus vandens per dieną laikoma fiziologine norma. Bet jei pas mus dar neišsivystė įprotis gerti geriamą vandenį, ar mes galime laikyti prievarta išgertus vandens puodelius kaip vaistą, kurį mums priskyrė daktaras? „Organizmas pats žino, kiek mums reikia vandens, – mano Sergejus Steblecovas. – Vienam užtenka pusantro litro per dieną, kitam ir dviejų su puse maža. Viskas priklauso nuo to, kaip dirba inkstai, plaučiai, oda, virškinimo traktas, per kuriuos vanduo palieka organizmą. Pagrindinis rodiklis, į kurį reikia oprientuotis, – tai patogumo jausmas“.

Kaip teigia adeptų jogai, mūsų organizmo vandens badas pasireiškia tuo, kad mes nebemokame įsiklausyti į organizmo poreikius ir numalšinti prasidedantį troškulį dviem – trimis gurkšniais vandens. Mes įpratome maitintis triskart per dieną ir pamiršome, kas tai yra alkis, tačiau nesame pratę prie reguliaraus vandens vartojimo. Paprasčiausiai mes pajuntame troškulį, kai organizmas jau jaučia didelį skysčių trūkumą ir apie tai ima skelbti pavojų.

Laikantis jogos patarimų, savo veikloje laikas nuo laiko reikia daryti pertraukas, kad galėtume įsiklausyti į savo organizmą ir paklausti: ar nesinori gerti? Dar paprastesnis patarimas ypač naudingas bus tiems, kurie turi skysčių nelaikymo organizme problemų arba jaučia odos, plaukų, nagų sausėjimą: malšinant troškulį atsisakyti šaltų gėrimų bei sulčių ir gerti paprastą vandenį.

Šaltinis: www.psychologies.ru
Parengė: aiwas. ačiū

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą