dating groningen Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Kaip įveikti savo baimę?

Arunas | gruodžio 4, 2008

Psichoterapijoje naudojami įvairiausi baimės įveikimo metodai. Štai keletas įdomesnių technikų, kurias pritaikyti galima ir patiems, savarankiškai:

Palaipsnis baimės „nuskausminimas“

Šią metodiką išrado ir naudoja elgesio bei kognityvinės terapijos atstovai. Tai palaipsnis artėjimas prie savo baimės objekto.

Tarkime, jūs bijote važiuoti liftu. Tuomet pirmiausia susiraskite į liftą lipančio žmogaus nuotrauką. Iš pradžių vien tik lifto vaizdas nuotraukoje gali kelti jums nerimą, tad pirmiausia reikia „susidraugauti“  su tuo vaizdu, primenant sau, kad niekas jūsų neverčia tuo liftu keltis. Ilgiau pažiūrėjus į nuotrauką, su vaizdu apsiprantama ir to pirminio streso jis jau nebesukelia.

Tik žiūrėti į lifto nuotrauką gali pakakti ir dešimties minučių, o gali prie lifto vaizto tekti pratintis ir visą savaitę. Tai priklauso nuo baimės intensyvumo. Kitas žingsnis – nueiti pastovėti prie lifto, vėlgi primenant sau, kad jums nereikia juo keltis. Kartokite šį veiksmą tiek kartų, kol jis nebebaugina. Tuomet jau galite įlipti į liftą ir vėl išlipti.

Šį veiksmą pakartokite vėlgi keletą kartų – tol, kol situacija tampa nebe stresine, o įprastine. Kitas žingsnis – jau važiuoti liftu karu su artimu žmogumi. Na ir pagaliau – keltis liftu vienam.

O kas, jei atsitiks blogiausia?

Ši metodika taip pat taikoma kognityvinėje psichoterapijoje. Sakoma: „Baimės akys didelės“, tai reiškia, kad baimę sukeliantis objektas atrodo baisesnis, nei yra iš tikrųjų. Labiausiai bijomasi pačios blogiausios baigties, nors kartais realybėje tokia baigtis apskritai negalima. Pavyzdžiui, vienas vyras paniškai bijojo gyvačių. Kai jo paklausė, kaip jis įsivaizduoja blogiausią baimės išsipildymo scenarijų, pasirodė, kad žmogus bijojo, jog gyvatės apsivynios apie jo kaklą ir jį pasmaugs.

Tačiau realiai gyvatės to nedaro, o minėtasis vyras to net nežinojo. Tad visų pirma reikia išsiaiškinti, ar tai, ko bijomasi, apskritai gali įvykti. Na, o jei gali, tai įsivaizduoti, kad tai įvyksta. Ir kas tada? Dažnai pasirodo, kad tai nėra jau taip blogai arba blogiausią situaciją dar galima pataisyti. Pavyzdžiui, moteris  turi viešojo kalbėjimo baimę. Jai kaip tik reikia skaityti pranešimą konferencijoje, ir ji tiesiog nežino ką daryti.

Pasirodo, kad blogiausias jos įsivaizduojamas scenarijus – išėjusi skaityti pranešimą, pamiršta viską, ką buvo pasiruošusi, ir tiesiog negali kalbėti. Na, o jei taip atsitinka iš tikrųjų? Ar tai tikrai taip katastrofiška? Minėtoji moteris nusiteikė taip: jei jau iš tikrųjų taip atsitiks, ji tiesiog nuoširdžiai prisipažins: „Atsiprašau, bet mane ištiko viešojo kalbėjimo panikos priepolis. Ačiū už supratingumą“ ir išeis. Toks nusiteikimas savaime nuėmė didžiąją dalį streso ir moteris jau galėjo ramiai ruošti pranešimą.

Paradokso metodas

Jus kamuoja nemiga. Viena iš nemigos priežasčių yra ta, kad atėjus vakarui, jūs pradedate bijoti, kad ko gero šį vakarą jums vėl nepavyks užmigti. Paradokso terapiją taikantis pschoterapeutas jums duos tokią užduotį – šią naktį jokiu būdu neužmigti. Ir jei šią užduotį įvykdysite, tik pagirs ir lieps nemiegoti dar vieną naktį. Kada žmogus išlaisvinamas nuo to desperatiško siekio užmigti, didžiai jo nuostabai, kaip tyčia, netrukus jį pradeda imti miegas. Dažnai toks terapinis metodas pasirodo tikrai veiksmingas.

Taigi, galima ir sau pačiam duoti tokią užduoti – šią naktį nemiegoti ir taip pailsėti nuo kasnaktinių pastangų užmigti. Net susiplanuoti, ką per naktį galima nuveikti. Na o kitą naktį, jei norite, galite vėl desperatiškai stengtis užmigti, jei vis dar reikės stengtis.

Panašiai pasielgti galima ir su kitokiomis baimėmis. Pavyzdžiui, vienas žmogus daugybę kartų per dieną plaudavo rankas, jam buvo baisu, kad užsikrės kokia nors liga. Terapeutas be jokių skrupulų davė tokią užduotį: konsultavimo kabinete nuo visų spintų ir palangių tesiog rankomis nuvalyti dulkes. Ir dar pajuokavo, liepdamas savo pacientui mintyse kartoti: „Vargšės bakterijos ir mikrobai, aš nelinkiu jums nieko blogo, bet turiu jus nuvalyti“.

Humoras buvo reikalingas tam, kad situacija savo absurdiškumu ir netikėtumu tiesiog suglumintų žmogų ir neleistų jam pasiduoti baimei. Po tokios užduoties įvykdymo, pacientas pamatė, kad vis tik nenumirė ir nieko blogo neatsitiko. Taip jis atsikratė savo baimės.

Egidija Šepuytė – Vaitulevičienė
Už publikacijas dėkojame Aš ir psichologija

Perspausdinti, kopijuoti ir publikuoti be raštiško Atsimink.lt sutikimo griežtai draudžiama.

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą