forum de rencontre pour ado Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Kokios reabilitacijos paslaugos teikiamos priklausomybe sergantiems asmenims?

Arunas | spalio 27, 2011

2011 m. spalio 27 d. (Vilnius) Daugelis asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būna atskirti nuo visuomenės, nes jie neturi pastovaus būsto, jų užimtumas nereguliarus ir dažnai turi įkalinimo patirtį. Šie žmonės vartoja psichoaktyviąsias medžiagas nepaisydami iškylančių problemų tiek sau, tiek visuomenei. Socialinę atskirtį didina ir negatyvus visuomenės požiūris į priklausomybe sergančius asmenis.

Siekiant padėti šiems asmenims pasveikti ir integruotis į visuomenę, reikia patenkinti ne vieną, o visą kompleksą jų poreikių – būtina visapusiška socialinė, dvasinė ir psichologinė pagalba. Todėl valstybei iškyla uždavinys ne tik plėsti psichologinių ir socialinių paslaugų teikimą, bet ir spręsti šių žmonių įdarbinimo, būsto bei kitus klausimus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), analizuodamas šių asmenų reabilitacijos bei integracijos problemas ir jų sprendimo būdus, 2011 m. apklausė įstaigas, teikiančias psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas. Lietuvoje šiuo metu veikia 18 ilgalaikės reabilitacijos įstaigų (turinčių 309 vietas) ir 6 dienos centrai, skirti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei norintiems pakeisti savo gyvenimą.

Kokias problemas patiria priklausomybe sergantys asmenys?

Pagal šių įstaigų pateiktus duomenis, aktualiausia reabilitacijos programose dalyvaujančių asmenų problema yra nedarbas, kurį patyrė 74 proc. asmenų.

Finansines problemas, kaip svarbiausias, nurodė 69 proc. apklaustųjų. Dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo augančios skolos, nedarbas, nenoras siekti aukštesnių tikslų, gebėjimų tvarkyti savo finansinius reikalus stoka dažnai skatina nusikalstamą elgesį – vagystes, narkotikų platinimą ir pan. Susidaro užburtas ratas, nes akivaizdu, jog nedarbo ir finansinės problemos sąlygoja viena kitą.

Gyvenamojo būsto problemą turėjo mažiau nei pusė asmenų (41 proc.).

Socialinės paslaugos reabilitacijos bendruomenėse

Teikiant socialines ir psichologines paslaugas, reabilitacijos įstaigose formuojami socialiniai įgūdžiai mokantis atsispirti poreikiui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir vykdoma atkryčio prevencija, mokoma suvaldyti jausmus ir juos išreikšti, skatinamas asmeninis tobulėjimas, problemų įsisąmoninimas, konfliktų bei problemų šeimoje sprendimas. Todėl visose įstaigose yra vykdomas darbas su 12 žingsnių programa, vyksta konsultavimas su psichologais, psichoterapeutais, socialiniais darbuotojais.

Daugelyje reabilitacijos įstaigų ugdomi darbiniai įgūdžiai. Priklausomybe sergantys asmenys užsiima remonto darbais, įgyja staliaus, mūrininko bei kitų statybininkų profesijų įgūdžių, yra apmokomi kompiuterinio raštingumo. Pavyzdžiui, „Pilnų namų bendruomenėje“ (Varėnos raj.) priklausomi asmenys užsiima vaistažolių auginimu, Labdaros ir paramos fondo „Vilties švyturys“ bendruomenėje (Kėdainių raj.) tokie žmonės apmokomi suvirintojų ir šaltkalvių specialybės.

Padeda įsidarbinti

Svarbiausia yra priklausomybe segančius asmenis įdarbinti ir perkvalifikuoti. Apklausos metu iš reabilitacijos įstaigų gauti duomenys rodo, kad įdarbinimo ir perkvalifikavimo paslaugų 2010 metais, kaip ir ankstesniaisiais metais, palyginti su kitomis paslaugomis suteikta mažiausiai – 26 proc. Tačiau lyginant su 2009 metais, įdarbinimo paslaugos išaugo beveik dvigubai (2009 m. šios paslaugos suteiktos 15 proc. visų reabilitacijos programose dalyvavusių asmenų skaičiaus).

Įdarbinimo ir perkvalifikavimo paslaugų plėtrą ypač remia Europos Sąjunga, finansuodama projektus, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir vykdyti jos prevenciją, padedant socialinės rizikos bei socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką bei pilnavertį socialinį gyvenimą. Paramą gaunančios reabilitacijos įstaigos turi įdarbinti nustatytą asmenų skaičių – tai yra vienas svarbiausių projektų tikslų. Todėl reabilitacijos įstaigos bendradarbiauja su teritorinėmis darbo biržomis ir mokymo centrais.

Pasiekti rezultatai

Pažymėtina, kad net 57 proc. visų dalyvavusių ilgalaikės reabilitacijos programose priklausomybe sergančių asmenų baigė jas ir turėjo galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Palyginus su 2009 metais šis rodiklis pagerėjo (buvo 33 proc.). Iš baigusiųjų programas, 38 proc. asmenų dirba, mokosi arba mokosi ir dirba tuo pačiu metu. Tai rodo išaugusį psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų efektyvumą ir pagerėjusią jų kokybę.

Tam, kad asmuo integruotųsi į visuomenę, reikalinga turėti pastovias pajamas, t.y. darbą, taip pat gyvenamą būstą, o kad pilnai patenkinti saugumo poreikius – ir šeimą. Šie socialiniai įsitvirtinimai yra sunkiau pasiekiami nei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nutraukimas. Socialiniai darbuotojai, psichologai gali suteikti reikiamas paslaugas, pakonsultuoti, nukreipti į atitinkamas institucijas tolesniam integracijos procesui užtikrinti, bet sprendimus priima pats žmogus, kuris turi turėti ypač stiprią motyvaciją keistis.

Daugiau informacijos apie reabilitacijų įstaigų teikiamas paslaugas galima rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainės www.ntakd.lt rubrikoje „Reabilitacija“.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Lina Vaitiekūnaitė
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento
Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė
tel.: (8 5) 266 80 93, 8 672 43275
el. paštas: lina.vaitiekunaite@ntakd.lt

0
0

Komentarai

  • mažiau konferencijų, bet daugiau darbo „ntakd“ ir rezultatai bus žymiai geresni. Pinigus nukreipkit į realias programas, bet ne į prabangius viešbučius ir milijonus kainuojančias konferencijas, kuriose viskas per ta patį.

Parašykite komentarą