como aumentar o tamanho do pinto Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Mano mama prie lango

linasmm | lapkričio 5, 2013

Vieną vakarą sedėjau prie kompiuterio, ir, kaip visada, paskendęs informacijos jūroje, kažką sisteminau. Tyliai iš kito kambario įsėlino mano katė, dantyse įsikandusi nuotrauką. Netikėtai  prisiminiau, kad kitame kambaryje, spintelėje buvau palikęs pluoštą nuotraukų, kurias vėliau žadėjau susidėlioti į albumą. – Velnias, – pamaniau. Matyt bus ištaršiusi tą visą krūvelę.
Paėmiau iš jos nuotrauką ir staiga kūnu perbėgo šiurpuliai. Į mane tyliai, be priekaištų žvelgė mama. Kaip kadaise.. Tarsi gyva…
Prieš akis prabėgo vaikystė, jaunystė. Abi nerūpestingos. Viena nerūpestinga, nes dar vaikiškai naivi, kita – tiesiog nebrandi. Kodėl aš kažkada taip skubėjau, kodėl gėdijausi savo jausmų tau, Mama? Juk tu taip laukdavai savaitgalių, o aš atlėkdavau, greit apsisukdavau ir lėkdavau atgal į miestą, kur manęs laukė kitas pasaulis – draugai ir pramogos. Kelis kartus atsisukdavau tau pamoti, kol tu, tokia mažytė, likdavai už lango, už durų, už gatvės posūkio mano vaikystės mieste…
Žvelgiu į katės atneštą nuotrauką ir tarsi vėl matau tave, tebesėdinčią prie lango ir laukiančią mūsų visų keturių. Ilgesys, tarsi kaltė, suspaudžia širdį. Beprotiškai ilgiuosi tų dienų ir akimirkų, kurias tegaliu atgaivinti prisiminimuose. Atleisk, man, Mama, kad kadais taip skubėjau gyventi, džiaugtis, nepastebėdamas, kad tau teliko laukti tik tų trumpų akimirkų, kurias mes atnešdavome tarsi trupinius, atžagaria ranka, nubraukę nuo mūsų pilnakraujo gyvenimo stalo.. Atleisk, mums, Mama.. Dabar mes suaugome, sukūrėme savo šeimas, turime vaikų ir žvelgdami atgal vis dažniau ir dažniau prisimename Tave, tebesėdinčią prie lango ir tebelaukiančią mūsų…
Mano mama, mano katė – Mano katė, mano mama.

1
0

Komentarai

Parašykite komentarą