ryska dejtingsajter Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Mano „+“

Arunas | kovo 17, 2008

Aš ne visada „turėjau“ ŽIV. Kaip juokauja mano vienas pažįstamas, minusui tapti pliusu tereikia vieno brūkšnelio. Galbūt ir taip. Bet kalbant rimtai, iš pradžių reikia atlikti testą. Kai kurie tyrimus atlieka reguliariai, kiti tai daro priversti darbdavių (o tai yra teisių pažeidimas) . Aš tyriausi vedinas smalsumo: norėjau sužinoti ar užsikrėčiau ŽIV nuo savo partnerio, ar ne.
Visko pradžia buvo tokia.

Miesto šventės metu, susipažinau su pasakišku vaikinu, vardu Andrėjus. Jam netrūko nieko: žavus, linksmas, protingas, stilingas, dirbantis. Įsimylėjau. Laikas, praleistas kartu, buvo nuostabus!

Apie prezervatyvus pasikalbėjome pačioje pradžioje:
– Ką manai apie prezervatyvus? – paklausiau aš.
– Aš kaip ir tu.
– Aš tavimi pasitikiu. – tariau ( dėmesio: nebandykite pakartoti šio dialogo, tai labai pavojinga).
Vieną rytą lovoje, Andrėjus man pasakė: „Žinai, o aš nešioju ŽIV“.

Kaip manote, ką mes padarėme po to? Žinoma, pasimylėjome. Tiesa, šį kartą tai padarėme saugiai.
Po šio įvykio jis mane metė. Išvažiavo į komandiruotę Tomske ar Omske, nepamenu. Nebeatsakinėjo į mano elektroninius laiškus. Nežinau kodėl. Tikriausiai bijojo.

Nors po to įvykio praėjo jau keletas metų, iki šiol pykstu ant Andrėjaus. Už tai, kad dingo tada, kai man labiausiai reikėjo jo palaikymo ir patarimo. Už tai, kad išsigando. Už tai, kad nepatikėjo mano palankumu.

Nieko nepadarysi, tai atsitinka nebe pirmą kartą. Princas ne toks jau dėmesingas, kaip atrodė iš pradžių. Princai ateina ir išeina, o ŽIV infekcija lieka.

Skaičiau literatūrą. Kalbėjausi su gydytojais. Skambinau į „karštąją liniją“, konsultavausi su psichologu. Atsakingais momentais elgiuosi labai blaiviai. Nors, žinoma, jei visada būčiau elgęsis blaiviai, atsakingų momentų būtų gerokai mažiau… Po to, kad ir kaip keistai tai gali skambėti, mano gyvenime atsirado ir rimtesnių problemų. Su ŽIV infekcija galima gyventi, be to, pakankamai neblogai. Dažniausiai pats ŽIV, gyvenime nieko kardinaliai nepakeičia.

Žinote, kas sunkiausia? Laukti. Juk patikimi tyrimo rezultatai bus tik po trijų mėnesių. Žmogus gali susitaikyti su bet kokia situacija, bet sunkiausia – nežinomybė.

Užkirsiu kelią mėgėjiškiems klausimams, tokiems kaip : ar buvo kokie nors simptomai? Ar ką skaudėjo? Knygose rašoma apie temperatūrą, vidurių paleidimą, naktinį prakaitavimą.

Atsakau: simptomai yra. O kokie, nepasakosiu. Kad hipochondrijos “atstovai“ miegotų ramiai, ankstyvi simptomai, taip vadinamoji aštri fazė arba serokonversija, būna toli gražu ne visiems. Jei pasitaiko, pasireiškia įvairiai. ŽIV buvimą kraujyje parodo tik testas, be to, kaip jau minėjau, rezultatais galima pasitikėti tik praėjus trims mėnesiams po galimo užsikrėtimo.

Taigi praėjo trys mėnesiai ir mindamas pirmu sniegu, nuėjau atlikti tyrimą. Tai visiškai neskausminga, tereikėjo duoti kraujo iš venos. Šią procedūrą atliko labai malonus ir rūpestingas vaikinas. Skirtu laiku nuėjau pasiimti rezultatų. Teigiamas. Bet sifilio nerasta.
Taip mano gyvenime atsirado dar vienas pliusas.

Informacija paruošta pagal užsienio internetinę spaudą

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą