cach tang kich co cau nho Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Pažadas

Arunas | sausio 19, 2013

  Pradėti sportuoti. Mesti rūkyti. Susirasti kitą darbą. Pasikeisti vardą. Nutraukti niekam tikusius santykius. Išmokti naują kalbą. Pagaliau pasiryžti šuoliui parašiutu…. Kažkur girdėta? Taip, taip, čia juk kasmetiniai pasižadėjimai prieš pat Naujuosius ar iš karto po jų. Nauji metai, nauja pradžia, tarsi naujas, baltas popieriaus lapas, kuriame skubiai rikiuojame savo planus, svajones ir begalinį ryžtą, prisižadėdami sau, savo artimiesiems ar mylimajam.

  Didžiuojamės, jei mums pavyksta, šiek tiek supykstame, jei kažką įgyvendinti pritrūko noro, laiko ar valios. Bet kiek ilgai gi pyksi ant savęs, juk progų pasižadėti netrūksta visus metus. Na, kad ir sulaukus gimimo dienos, arba nuo kito mėnesio ar tiesiog nuo sekančio pirmadienio.

Juk svarbiausia gražūs norai kažką keisti. Artimiausioje aplinkoje, gyvenime ar savyje… O jei dar patikėsime, kad visos gražios ir pozityvios mintys materializuojasi, tai suvoksime, kad anksčiau ar vėliau tie it malda kartojami mūsų gražūs norai bei pažadai ims ir privers juos įgyvendinti. Beje, ne tokie gražūs, lyg koks piktybinis auglys, išsikeros patys.

  Tiek to, nelauksiu kito mėnesio ar sekančio pirmadienio. Imu baltą popieriaus lapą ir raitau jame savo pasižadėjimą – galbūt apgailėtiną ir niekam tikusį, bet tikrai nuoširdų:

Paglostyt sielą, kuri verkia
Ir apkabinti beržą baltą,
Kai rytas švelniai akis pramerkia,
Tavęs paklausti – ar nešalta?
Nusišypsot praeiviui gatvėj,
Ir pamojuot važiuojančiam pro šalį,
Apglėbti susigūžusį gūdžioj vienatvėj,
Numegzti sergančiam kaimynui šalį…
Padėt benamei katei susirasti būstą,
Palesinti balandį pilką
Ir kai visus kelius pūga užpusto –
Paštu nusiųsti atviruką, lyg spalvotą šilką…

Su pagarba, Jurga Valerija

0
0

Komentarai

  • As, susirges liga kurios nenorejau, pasizadu, jog nenuleisiu ranku ir eisiu tolyn. Savo merginai skirsiu tiek pat demesiu kiek ir anksciau, tik gal dar siek tiek daugiau. Pasizadu atgauti prarasta svori, buti toks pat energingas kaip anksciau ir svarbiausia – pasizadu ivykdyti savo pazadus.

  • Zmones meluoja tada, kai zada tokius dalykus, kurie persipina su ju galimybemis. As padesiu kitam, treciam dar ir vaika isivaikinsim su negalia bla bla bla…. tai yra farsas, noras pasirodyti pries kitus, atkreipti i save demesi ir kaip populiaru lietuviui – apsimesti. Bet padeti sau, ka tai yra neymanoma? Kazkoks melas ir perdideli issisvajojimai? Anaiptol.
    Alkoholikas gali pasakyti – daugiau nebegersiu nuo rytojaus. Narkomanas – nebeimsiu dozes. Pedofilas – nebelies vaiku. Kunigas – nesipelnys is kitu zmoniu skausmo ir „nebesveiko liguisto“ pasitikejimo juo. Bet mazai sansu kad taip bus.
    Neyvykdomus pazadus duoda tie, kurie budami laimingi ir sveiki to nesupranta. O ligotas ir norintis pasveikti zmogus randa resursu net giliai isdziuvusioje sieloje.

  • Oho, Jus cia kad priraitet.. nenoreciau sutikti, kad kazka zadedami visada meluojame sau ar aplinkiniams… juk viskas priklauso tik nuo zmogaus, jo stiprybes ar valios.. o jei esi beviltiskai viskuo nusivyles ir tau sunku patiketi, jog kazka gali, zinok, likimas atsius zmogu, kuris patikes tavim ir tik nuo taves priklausys ar noresi atsiremti i jo peti… todel linkiu tiketi stebuklais, kurie mums pasirodo bet kokiu pavidalu 🙂
    Jurga Valerija

Parašykite komentarą