dating sider for seniorer Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Pietų Afrikos Respublikoje mirė „AIDS senelis“

linasmm | rugsėjo 13, 2007

2007 m. rugsėjo 10 d. Pietų Afrikos Respublikoje dėl pooperacinių komplikacijų mirė Robenas Šeras (Reuben Sher), vadinamas „AIDS senelis“, praneša AllAfrica.com. Imunologas R.Šeras buvo pirmasis gydytojas PAR, pradėjęs tyrinėti AIDS problemą dar 1980-ųjų pradžioje, ir vienas iš pirmųjų pasaulyje, tyrinėjęs tuomet dar naują infekciją. Aštuntąjame dešimtmetyje šį žmogų pradėta vadinti „Misteriu AIDS“. Jau tuomet R.Šeras perspėjo, kad AIDS epidemija gali tapti „biologiniu holokaustu“, Pietų Afrikos Respublikoje jo žodžiai tapo pranašingi.„Jis buvo pirmuoju žmogumi mokslo ir medicinos bendruomenėje, kuris išsiaiškino AIDS plitimo būdus“, – teigia kitas ankstyvas AIDS tyrinėtojas gydytojas Des Martin. „Jis tapo „Misteriu AIDS“, visi tuomet klausinėdavo jo nuomonės. Jis nebijojo atvirai kalbėti, net jei tai prieštaravo politiniams interesams“.1983 metais R.Šeras išvyko į JAV, kur susitiko su Denisu Sifrisomu, tyrinėjusiu AIDS Jungtinėse Amerikos Valstijose, o taip pat su virusologais, bandžiusius atrasti naujos ligos sukėlėjus. Tuo metu tik dviems PAR pacientams buvo diagnozuota mirstis nuo AIDS. Abu jie buvo jauni, anksčiau visiškai sveiki vyrai, dirbę avialinijų kompanijoje ir dažnai keliadavę. „Aš masčiau apie savo specializaciją ir tuo metu „atsirado“ naujas susirgimas, kuris veikia žmonių imunitetą, o jį sukelia kažkoks virusas – ir viena, ir kita man buvo įdomu“, – sakė R.Šeras.Grįžęs į PAR R.Šeras ir toliau bendradarbiavo su D.Sifrisomu. Daug pastarojo pacientų buvo homoseksualūs asmenys. „Aš susisiekiau su visais pacientais iš eilės ir kalbėjau su jais apie AIDS. Visi žinojo, kad kažkas atsitiko, kad tai – kažkokia liga, tačiau niekas to nesuprato. Apie 200 pacientų sutiko duoti kraujo tyrimams“.D.Sifrisomas ir R.Šeras pradėjo rinkti detalesnes pacientų istorijas ir jų kraujo pavyzdžius. „Tuomet dar negalėjome atlikti testų, ir mes papasčiausiai laikėme kraujo pavyzdžius šaldytuve. Kai, 1985 metais, pasirodė ŽIV testai, mes ištyrėme kraują. Pasirodė, kad ŽIV buvo užsikrėtę 11-12 proc. pacientų“.Tuo metu abu gydytojai kreipėsi į centrinę Johanesburgo ligoninę ir gavo leidimą 1986 metais atidaryti AIDS gydymo kliniką, tuo metu ji tedirbo tik dieną per savaitę. Gydytojai stebėjo daugumą AIDS atvejų mieste. „Šie anktyvieji atvejai aiškiai buvo susiję su infekcijos perdavimu į/iš užsienio. Buvo keletas sergančių hemofilija, kuriems virusas buvo perduotas perpylant kraują, o iš atvejų, kai virusas buvo perduodamas lytiniu keliu, nė vieno hemoseksualaus asmens nebuvo užregistruota iki 1987 metų.“„Po to dviems juodaodžiams jauniems vyrams buvo aptiktas virusas. Mes susidūrėme su atveju, kai nieks iš aplinkinių nežinojo apie jų homoseksualumą. Jų tėvai matė, kaip jų sūnūs miršta nuo AIDS ligoninėje. Tuo metu aš daug supratau apie tai, kad negalima smerkti kitų žmonių. Jauni vyrai mirė, o mes jų tėvams negalėjome nieko pasiūlyti, išskyrus užuojautą.“1987 metais vaistas zidovudinas pasirodė efektyvus prieš ŽIV, tačiau, pasak R.Šero, vyriausybė „neparodė jokio susidomėjimo, jie tame matė tik nereikalingą pinigų švaistymą“. Johanesburgo ligoninė oficialiai nusprendė skirti zidovudiną tik sergantiems hemofilija, taip šie žmonės tapo „nekalti“ lyginant su tais, kuriems virusas buvo perduotas lytiniu keliu.1986 ir 1987 metais R.Šeras dalyvavo tyrimuose, kai 30000 šachtininkų buvo testuojami dėl ŽIV. „Dauguma ŽIV atvejų buvo aptikta pas šachtininkus iš Malavio. Apie 3,76 proc. iš jų buvo ŽIV infektuoti“, – sakė R.Šeras. „Norėjosi įvesti preliminarų testavimą darbininkams iš Malavio, tačiau tos šalies vyriausybė nesutiko. Galų gale, PAR tiesiog nebepriėmė darbininkų iš Malavio“.R.Šeras karu su kitais gydytojais suformavo AIDS Konsultacinę grupę. „Aš surinkau visą nacionalinę statistiką. Aš kontaktavau su gydytojais ir laboratorijomis visoje šalyje, klausinėjau, ar jie užfiksuodavo ŽIV atvejų“, – prisiminė R.Šeras. Jis susidurdavo su problemomis kai gydytojai , pažeidžiant diagnozės paslaptį, atsisakydavo gydyti pacientus. „Kaip vienas iš nedaugelio žmonių, susigaudančio AIDS susirgime, aš bėgiojau visur, besiaiškindamas ligos perdavimo kelius“.„Buvo labai daug prietarų. Pradžioje AIDS laikė gėjų liga, vėliau – juodaodžių. Vyriausybė visuomet rasdavo būdų ignoruoti situaciją“. Net  po 1994 metų, pasak R.Šero, su „baltaodžiais gydytojais, užsiiminėjusiais AIDS“ elgėsi įtariai. „Mes laukėme didžiulės epidemijos, mes perspėjome, turėjome įrodymų“.Net sulaukęs pensijos, keletą paskutinių savo gyvenimo metų, R.Šeras dalyvavo renginiuose, susijusiuose su AIDS. Taip pat jis asmeniškai stebėjo ŽIV infektuotus pacientus.

0
0

Komentarai

  • „Jis buvo pirmuoju žmogumi mokslo ir medicinos bendruomenėje, kuris išsiaiškino AIDS plitimo būdus“, – teigia kitas ankstyvas AIDS tyrinėtojas gydytojas Des Martin. „Jis tapo „Misteriu AIDS“, visi tuomet klausinėdavo jo nuomonės. Jis nebijojo atvirai kalbėti, net jei tai prieštaravo politiniams interesams“.

    [b]aš to nežinojau, manau, kad daug ko nežinom….[/b]

  • Nors PAR ir pakankamai issivysciusi šalis, informacijos apie šį asmenį pateikiama ganėtinai mažai. Gimimo metų internete nepavyko surasti. Galima manyti, jog R.Šeras gal nebuvo tokia didelė tarpautinų asmenybė, tačiau pakankamai žinomas tarp anktyvųjų AIDS tyrinėtojų, tačiau gal šiek tiek primirštas dabar. Tarptautinės naujienų agentūros, pranešusios apie šį faktą, taip pat nepateikia velionio amžiaus, todėl galima spręsti kad jam buvo apie 55-70 metų – tai byloja keletas faktų: R.Šeras jau buvo pensininkas, savo specializaciją rinkosi apie 1980 metus, taigi maždaug prieš 30 (neaišku, kada pradėjo mokslus ir kurio amžiaus turėjo rinktis specializaciją, taip pat nežinia, kokio amžiaus sulaukę ar kiek metų pradirbę medikai PAR išleidžiami į pensiją)

Parašykite komentarą