Vieno Danijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, jog daugiau nei pusė šiais laikais gimusių vaikų sulauks šimto metų. Tiesa, kalbama apie naujagimius išsivysčiusiose šalyse – statistiniai tyrimai buvo atliekami Europoje. Skeptikai sakys, jog daugės senų paliegusių žmonių; optimistai – ilgaamžiai žmonės bus kupini jėgų.

Tyrimai parodė: nuo 1840-ųjų metų europiečių gyvenimo trukmė ilgėja. Jeigu 1950-aisiais tikimybė sulaukti 90-ies sudarė viso labo 16 procentų moterims ir 12 procentų vyrams, tai 2002-aisiais šie rodikliai padidėjo atitinkamai iki 37 proc. ir 25 proc. Jeigu tokios tendencijos išsilaikys, tai XXI a. pabaigoje kas antras žmogus gali tikėtis atšvęsti šimtmetį, rašo zrd.ru.

„Kas tokio nuostabaus, kad kas antras galės sulaukti šimto metų?“, - klausia skeptikai. Gydytojai turi atsakymą. Anot naujausių duomenų, jau šiandien apie 40 proc. žmonių, sulaukusių 92-100 metų, gali apsieiti be pašalinės pagalbos. Atskiro tyrimo metu – buvo stebimi 110-119 metų sulaukę ilgaamžiai amerikiečiai – buvo nustatyta, kad net tokiame amžiuje tik 40 proc. senolių reikėjo pagalbos, bet ir tai tik kai kada.

Gal jau visiem ir įkyrėjo tas posakis, tačiau ilgai gyvena tas, kuris neturi žalingų įpročių. Kai tik Vakaruose prasidėjo aktyvi kovos su žalingais įpročiais kampanija, pradėjo galioti rūkymo ir alkoholio vartojimo draudimai, žmonės pradėjo aktyviau sportuoti ir žiūrėti, ką jie valgo. Vidutinė gyvenimo trukmė pastebimai šoktelėjo į viršų.

Įdomūs faktai:

- anot PSO duomenų, ilgaamžiu žmogumi laikomi tie, kurie sulaukė 90-ies;
- seniausias žmogus pasaulyje – palestinietis Mohammad Ahmed Drede. Jam 122 metai;
- Japonijoje gyvena net 36 tūkst. žmonių, kurie peržengė 100 metų slenkstį.