compare dating sites Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Lietuvoje 2009 metais

Arunas | rugpjūčio 1, 2010

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2009 metais Lietuvoje užregistruota 330 susirgimų sifiliu, 391 – gonorėjos, 326 – chlamidiozės bei 180 ŽIV atvejų. Sergamumas sifiliu 2009 metais 10 tūkst. gyventojų siekė 0,96 susirgimo atvejo, gonorėja – 1,15, chlamidioze – 0,96, ŽIV infekcija – 0,49.
Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2009 metais registruoti Šalčininkų ir Utenos rajonuose bei Vilniaus ir Panevėžio miestuose; aukščiausi sergamumo gonorėja rodikliai – Mažeikių ir Utenos rajonuose bei Vilniaus ir Alytaus miestuose; aukščiausi sergamumo chlamidioze rodikliai – Klaipėdos ir Vilniaus miestuose bei Vilkaviškio ir Biržų rajonuose.
Dauguma (92,8 proc.) susirgimų sifiliu nustatyta ankstyvojo sifilio stadijoje. Nežiūrint į tai, kad visoms nėščiosioms Lietuvoje yra sudaryta galimybė pasitikrinti nemokamai dėl sifilio, tačiau 2009 m. registruoti keturi įgimto sifilio atvejai kūdikiams: vienas moteriškos ir trys vyriškos lyties kūdikiams.,Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų sifiliu dalį (48 proc.) sudaro jauni, 15-29 metų amžiaus grupės asmenys. Atitinkamai užsikrėtusiųjų gonorėja (60,6 proc.) 20–29 metų, chlamidioze – (55,5 proc.) 20–29 metų, ŽIV infekcija – (54,5 proc.) 25-39 metų asmenys.
2009 metais lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtė daugiau vyrų nei moterų, dauguma – miestų gyventojai.
Paklausus užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis pacientų, kas galėjo būti infekcijos šaltinis, dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV ir chlamidioze nežinojo, nuo ko galėjo užsikrėsti. Užsikrėtusieji sifiliu, kaip galimą infekcijos šaltinį, dažniausiai nurodė atsitiktinį ar pažįstamą asmenį, gonorėja – atsitiktinį asmenį. Dauguma lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo  2 – 3 lytines partneres per pastaruosius 12 mėnesių, moterys – vieną. Dešimt procentų ŽIV infekcija, 9,1 proc. sifiliu bei 5 proc. gonorėja užsikrėtusiųjų nurodė, kad naudojosi komercinio sekso (už atlygį) paslaugomis. Dažniau vyrai, nei moterys.
Apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti minėtomis infekcijomis, naudojami retai arba iš viso nenaudojami. Daugiausiai (52,9 proc.) užsikrėtusiųjų gonorėja nurodė, kad lytinių santykių metu retai naudojo prezervatyvus, 41,7 proc. – prezervatyvų nenaudoja ir tik 0,5 proc. juos naudojo visada. 64,7 proc. užsikrėtusiųjų chlamidioze retai naudojo prezervatyvus, 27,6 proc. – nenaudojo, 1,8 proc. juos naudojo visada. Dauguma (53 proc.) užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad prezervatyvų nenaudoja, 34,8 proc. – naudoja retai ir tik 0,3 proc. juos naudoja visada. Dauguma ŽIV užsikrėtusiųjų retai (51,1 proc.) naudoja arba iš viso nenaudoja (17,2 proc.) prezervatyvus ir tik 3,3 proc. visada lytinių santykių metu naudojasi prezervatyvais. Beveik trečdalyje ŽIV atvejo registravimo protokolų ši informacija neužfiksuota.Pagal infekcijos plitimo būdą, dauguma (65 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Gonorėja, sifilis, chlamidiozė dažniausiai plito heteroseksualių lytinių santykių metu.
Išankstiniais duomenimis, sergamumo AIDS rodiklis, lyginant su 2008 metais, sumažėjo: 2008 metais siekė 1.64 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, 2009 m. – 1.11 atvejo.
Detalesnės informacijos apie sergamumą lytiškai plintančiomis infekcijomis pagal miestus ir rajonus ir su tuo susijusią rizikingą elgseną, soacialines demografines charakteristikas galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt prie ataskaitų.

Kontaktinis asmuo:Zigmas NagysŠvietimo ir komunikacijos skyriusTel. 85 2300124
 

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą