dejting sajt 50 plus Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Tėvams – „Mūsų sūnūs ir dukterys“

dzemmy | gegužės 9, 2006

Jis, pasirodo, „žydras“

Sunku nuspėti tėvų, sužinojusių, kad jų vaikas gėjus, reakciją. Dauguma galvoja: „Dieve, aš to neištversiu“. Dažnai tėvai būna nepasiruošę žodžiams: „Mama, tėti, aš – gėjus“.
Pirmiausiai, Jūs ne vieniši. Tyrimai rodo, kad kas dešimtas žmogus pasaulyje – gėjus, o tai reiškia, kad kas ketvirta šeima turi „žydrą“ vaiką ir kiekvienoje šeimoje yra bent vienas giminaitis, kuris yra gėjus.
Jei Jūsų vaikas Jums prisipažino pats, tai Jums bus lengviau. Vaiko sprendimas būti šiuo aspektų demaskuotam ir sąžiningam reikalauja daug drąsos. Tai taip pat įrodo jo didelę meilę ir pasitikėjimą Jumis. Dabar Jūsų eilė – parodykite jam, kad jį taip pat mylite.
Šiame straipsnyje žodis „žydras“ taikoma ne tik gėjams, bet ir lesbietėms bei biseksualams.

Visiškai kitas žmogus

Mes (tėvai), galvojame, kad pažįstam ir suprantam savo vaikus nuo pat gimimo. Todėl, kai vaikas prisipažįsta, kad yra „žydras“ (o mes to neįtarėme, arba jei ir įtarėme, tai bijojome tai sau prisipažinti), pirma reakcija būna šokas.
Jūs svajojote, koks Jūsų vaikas bus, kuo galės būti. Svajonė kyla iš Jūsų gyvenimiškos patirties ir išgyvenimų to, ko patys sau linkite. Nepaisant to, kad „žydrieji“ sudaro nemažą gyventojų dalį, mūsų visuomenė kuria tik „heteroseksualias“ svajones.
Netikrumo jausmas ir šokas visiškai suprantamas, kai Jūs kažką prarandate. Šiuo atveju Jūs praradote svajones, susijusias su Jūsų vaiku. Taip pat pradingo ir visiško supratimo ir kontrolės iliuzija.
Gerai pagalvojus, panašios situacijos galimos ir su heteroseksualiais vaikais: jie nuolat mus stebina. Jie nenori susieti savo gyvenimo su tais, kuriuos mes jiems rekomenduojame, rinkdamiesi darbą jie neklauso mūsų patarimų ir t. t.
Pasistenkite suprasti, kad Jūsų vaikas nepasikeitė. Jūsų vaikas – tas pats žmogus, kurį pažinojote prieš tai. O štai Jūsų svajonės gali pasikeisti.

Jau geriau nežinoti!

Dažnai tėvai galvoja, kad jiems būtų lengviau, jei jie šito nežinotų. Mes bandome neigti, kad tai įvyko: „Dabar jo amžius pereinamasis, todėl tai praeis“. Arba užimame poziciją: „jei jis nori būti „žydras“, tai aš nenoriu jo pažinti“. Visa tai visiškai suprantama.
Tačiau jei Jūs nežinotumėte teisybės apie jo seksualumą, Jūs niekada nesužinotumėte visos tiesos apie savo vaiką. Didžioji jo gyvenimo dalis būtų paslėpta nuo Jūsų. Labai svarbu suprasti ir susitaikyti su tuo, kad Jūsų vaiko seksualinė orientacija – homo arba biseksualumas nėra tik gyvenimo stadija arba periodas, kuris praeis.
Pasikartosime: tai, kad Jūsų vaikas pasakė Jums apie savo homoseksualumą reiškia tai, kad jis labai Jus myli. Jis nori, kad santykiai tarp Jūsų visada būtų sąžiningi ir atviri, kad Jūs mylėtumėte jį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį norėtumėte matyti.

Kodėl jis nepasakė anksčiau?

Gėjai dažnai atideda šį momentą dėl to, kad jiems sunku pripažinti tai patiems sau. Dažnai jie nuo pat vaikystės suvokia, kad skiriasi nuo kitų, bet procesas aiškinantis „kas yra iš tikrųjų“ gali trukti metų metus.
Atsiminkite, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje dauguma nesupranta ir netgi bijosi „žydrųjų“. Dažnai dėl to gėjai patys savęs nekenčia. Todėl, jei galvojate, kad jei būtumėte tai sužinoję anksčiau, būtumėte galėję padėti jo kančiose morališkai, tai nurimkite. Greičiausiai tuo metu jis dar nebuvo tam pasiruošęs.

Kodėl jis „žydras“?

Jums gali pasirodyti, kad Jūsų vaikui „praplovė smegenis“ arba suvedžiojo. Iš tikrųjų niekas negali pakeisti žmogaus orientacijos.
Dažnai tėvai galvoja, kad tai jie kalti – blogai auklėjo savo vaiką. Praeityje psichologai kūrė „dominuojančios motinos“ ir „nutolusio tėvo“ arba vieno iš tėvų trūkumo teoriją. Šiuolaikinė psichologija ir psichiatrija paneigia panašius teiginius, bet, deja, jie iki šiol tarpsta mūsų visuomenėje.
„Žydrieji“ išauga visokiose šeimose. Vienose iš jų motinos daugiau nei tėvai rūpinosi vaiko auklėjimu, kitose – atvirkščiai. Gėjai būna vyriausi arba jauniausi, ir net viduriniai. Jie užauga pačiose įprasčiausiose šeimose.
Tėvai domisi, ar yra kažkoks biologinis ar genetinis pagrindas tam, kas nutiko jų vaikui. Mums norėtųsi, kad Jūs susimastytumėte: ar svarbu tai, kad jis „žydras“. Nejau Jūsų meilė ir santykiai pasikeistų, jei Jūs žinotumėte kodėl. Atminkite, kad gėjų yra visose šalyse, visų tautybių ir religijų. Priežasčių paieškos visiškai suprantamos, bet iš tikrųjų tai nėra taip svarbu.

Pas psichiatrą?

Jei Jūs galvojate, kad psichiatras gali pakeisti seksualinę orientaciją, tai Jūs labai klystate. Homoseksualumas ne liga, jos negydo. Homoseksualumas – įprastas reiškinys.
Amerikos psichologų asociacija (APA) ir Amerikos medicinos asociacija oficialiai pareiškė, kad ne tik neįmanoma, bet ir neetiška mėginti pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją. APA paskelbė atvirą laišką, kuriame perspėja apie taip vadinamo „pervertimo į heteroseksualumą“ pavojų (šį „metodą“ kai kada naudoja krikščioniškos sektos).

Mano religija to netoleruoja, ką man daryti?

Kai kuriems tėvams tai pati didžiausia problema. Iš tikrųjų, kai kurios religijos smerkia homoseksualizmą. Tačiau net ir pačiose konservatyviausiose religijose yra autoritetingų žmonių, kurie mano, kad smerkti homoseksualizmą yra per daug žiauru. Amerikos katalikų vyskupai 1997 metais atvirame laiške pakvietė tėvus mylėti ir padėti savo homoseksualiems vaikams.
Dauguma religijų palaiko tokius santykius su gėjais ir lesbietėm. Įvairios krikščioniškos sektos sutinka, kad homoseksualistai yra visiškai pilnateisiai bažnyčios nariai.
Kai kurie naudojasi Biblija/Koranu, norėdami pagrįsti įsitikinimus, susijusius su gėjais. Tuo pat metu dauguma religinių mokymų, taip pat istorikai ir literatūrologai mano, kad nei Biblija, nei Koranas neturi jokių prieš homoseksualizmą nukreiptų komentarų.

O kaip AIDS?

Iš tikrųjų, pačioje AIDS epidemijos pradžioje tikimybė užsikrėsti tarp gėjų buvo didelė. Šiuo metu beveik kiekvienas žemės gyventojas gali užsikrėsti ŽIV. Todėl visi tėvai turėtų rūpintis savo vaikų sveikata, nepaisant jų seksualinės orientacijos. Mes kviečiame Jus sužinoti ir paaiškinti vaikams, kaip užsikrečiama AIDS ir saugojimosi būtinybę.

Ar mano vaikai turės šeimą?

Daugelis gėjų ir lesbiečių, turintys partnerius į savo santykius žiūri taip pat rimtai, kaip ir į heteroseksualų šeimyninius santykius. Daugumoje šalių galioja įstatymai leidžiantys homoseksualioms poroms sudaryti šeimynines sąjungas. Konservatyviose šalyse, tokiose kaip JAV, kur religiniai ekstremistai priešinasi tokiems įstatymams, dauguma kompanijų ir firmų siūlo taip vadinamas „partnerystės privilegijas“, pavyzdžiui sveikatos ar panašus draudimas.
Taip pat užsienyje auga homoseksualių porų, auginančių vaikus, skaičius. Kai kurie vaikus įsivaikina, kai kurie naudojasi dirbtiniu apvaisinimu.

Ką pagalvos aplinkiniai/artimieji/kaimynai?

Kita nerimo priežastis – aplinkiniai/giminės kaimynai. Jei Jūs ryšitės papasakoti apie tai kaimynams, būkite pasiruošę neigiamai reakcijai. Tačiau dažnai jų reakcija gali Jus nustebinti. Vis daugiau ir daugiau žmonių žino apie homoseksualizmą ir seksualines mažumas, ir tarp jų atsiras žmonių, kurie jau susidūrė su šiomis problemomis (gali būti, kad jei netgi patars).

Kuo aš galiu padėti savo vaikui?

Tai, kad Jūs skaitote šį straipsnį, byloja tai, kad Jūs pasiruošę jam padėti. Padėti savo vaikams yra kiekvienų tėvų pareiga. Jums būtina kalbėtis su vaiku, įsiklausyti į jo problemas ir nuomonę, taip pat dalintis savo gyvenimiška patirtim. Neverta tylėti, jei Jūs tapote kokios nors neteisybės gėjų ar lesbiečių atžvilgiu liudininkais, tik kartu mes galime įveikti išankstines nuostatas ir diskriminaciją.

Straipsnis parengtas Amerikos organizacijos PFLAG (Gėjų ir lesbiečių tėvai, šeimos ir draugai). Mums taip pat teko išgyventi tai, ką jaučiate Jūs. Šiuo straipsniu mes pamėginsime Jums padėti suprasti savo sūnus/dukteris ir išlaikyti su jais gerus santykius.

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą