Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Herpesas

Herpetinė infekcija – tai virusų sukelta liga. Herpes infekcija, Lietuvoje dar vadinama pūsleline, herpesu, apima grupę ligų, kurios pasireiškia grupuotomis, pripildytomis skysčio pūslelėmis ant paraudusio odos ar gleivinės pagrindo.

Ligos sukėlėjas, virusų tipai. Priežastys

Paprastąją pūslelinę (herpes simplex) sukelia žmogaus herpes virusas. Skiriami du parastosios pūslelinės viruso tipai. Pirmojo tipo virusas dažniausiai pažeidžia veido sritį: lūpas (herpes labialis), nosies sparnelius, veido odą, burnos ir akių gleivines. Antrojo tipo virusas – lytinių organų (herpes genitalis), pažeidžia išorinius lytinius organus ir išangę.

Žmogaus organizmui ginantis nuo virusų, iš pažeistų ląstelių formuojasi pūslelės, kurioms pratrūkus, virusų gali patekti ant kitų kūno vietų, gali atsirasti naujų pažeidimų, taip pat galima užkrėsti kitus. Dažniausiai virusu užsikrečiama glaudaus kontakto (bučiuojantis, liečiant pažeistą odą) su sergančiu žmogumi ar rečiau nešiotoju, kuriam virusas ligos nesukėlė, metu. Virusas gali būti perduodamas ir oro lašeliniu būdu. Pirmojo tipo virusu užsikrėtę apie 80 proc. visų žmonių. Dažnai užsikrečiama dar ankstyvoje vaikystėje (gimdymo, glaudaus kontakto su sergančiais tėvais metu).

Genitalijų srityje išplitusiu virusu užsikrečiama intymių santykių metu, labai retai – naudojant bendrus higienos reikmenis. Tarp abiejų tipų virusų didelio skirtumo nėra, ir jie gali susikeisti vietomis. Šie virusai nėra visiškai išgydomi ir, išnykus klinikiniams požymiams, užkratas toliau gyvena nervų ląstelėse, kitur gali būti neaptinkamas. Herpesas vėl gali pasireikšti „visu gražumu“, jei nusilps mūsų nervų sistema, patirsime stresų ar pervargsime.

Simptomai

Limfmazgių padidėjimas

Bėrimas

Šašai ant lūpų ar lyties organų

Žaizdelės ant lūpų ar lyties organų

Odos dilgčiojimas

Skaidrios vandeningos pūslelės

Galvos skausmas

Niežulys

Raumenų skausmas

Karščiavimas

Ligos eiga

Po pirminio užsikrėtimo virusas tam tikrą laiką išlieka neaktyvus, o vėliau pasireiškia pasikartojančiu pūsleliniu bėrimu, prastai gyjančiomis opelėmis odoje ir gleivinėse. Pirmieji infekcijos požymiai – bloga savijauta, galvos skausmas, truputį padidėjusi temperatūra, lokalus niežėjimas, deginimas, paraudimas. Vėliau šioje vietoje atsiranda smulkių, skaidriu turiniu prisipildžiusių pūslyčių grupės. Subliūškusios, išopėjusios pūslelės džiūsta ir virsta šašais. Bėrimas užgyja nepalikdamas randų, tik kurį laiką išlieka paraudimas. Burnos pūslytės greitai išopėja. Labai skauda valgant, būna nemalonus burnos kvapas. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Ligos paūmėjimai, dažniausiai pasireiškiantys tose pačiose vietose, kaitaliojasi su besimptomiais periodais. Lūpų pūslelinė, nesukėlusi komplikacijų, pasibaigia po 5-12 parų, burnos – po 2-3 savaičių. Infekcijos paūmėjimą išprovokuoja įvairūs veiksniai: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra, peršalimas, odos traumos, nuovargis, psichologiniai stresai, menstruacijos, kartais aiškios priežasties nebūna.

Užsikėtus Herpes genitalis, ant lytinių organų atsiranda pūslelės, jaučiamas niežėjimas ir dilgčiojimas. Pūslelėms suplyšus, lieka skausmingos opos, kurios vėliau sugyja, tačiau kartais jos gyja ilgai. Sergantysis jaučia karštį, jam sunku šlapintis, sutinsta kirkšnių limfmazgiai, moterims pasireiškia gausios išskyros. Vėliau liga pereina į latentinę būkle ir ligonis jaučia švelnesnius negalavimus, o opos pasikartoja rečiau. Tačiau simptomai pasikartoja karščiuojant, esant stresui, kaitinantis saulėje.

Komplikacijos

Dirginant besiformuojantį šašą, atsiranda skausmingų įtrūkimų. Per juos į žaizdeles gali patekti bakterijų, kurios sukelia uždegimą. Pavojingiausias herpes virusas žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, nudegusiems odą, naujagimiams. Jiems infekcija labai išplinta, apima didelius kūno paviršiaus plotus, pažeidžia vidaus organus, smegenis, sukelia juose audinių žuvimą, kraujosruvas. Tuomet ligos eiga audringa – būna aukšta temperatūra, kraujo užkrėtimo požymių, gelta, smegenų uždegimo reiškinių.

Moteriai, užsikrėtusiai herpes virusu, infekcija gali pasikartoti nėštumo metu. Reikia gydyti nėščią moterį, kad neliktų klinikinių požymių gimdymo metu, nes ji šią infekciją gali perduoti kūdikiui. Cezario pjūvis kartais sumažina tokią galimybę. Infekciją vaikui galima perduoti, kai motina pažeista burna jį bučiuoja.

Tyrimai

Diagnozuojant herpes simplex dažniausiai remiamasi klinikiniais požymiais. Neaiškiais atvejais tiriamas pūslelių skysčio ar šviežiai išopėjusio paviršiaus tepinėlis. Kai nėra bėrimo, virusui patvirtinti galima atlikti virusinio sukėlėjo pasėlį.

Gydymas

Herpeso infekcija dažniausiai savaime išnyksta. Nėra tokio gydymo, kuris visai sunaikintų virusą ir būtų galima išvengti ligos pasikartojimo. Yra medikamentų – tablečių, tepalų, kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą. Ilgas lėtinės infekcijos gydymas sumažina galimybę ligai atsinaujinti. Jeigu jums liga pasikartoja, jūs galite pradėti gydymą tiek tepalu, tiek tabletėmis tuoj pat.