Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

ŽIV ir AIDS

ŽIV/AIDS yra tylusis mūsų laikų maras. Jis nepripažįsta sienų ir yra laiko ir žmonijos vagis. Jis laipsniškai ištrina ištisas tautas iš žemėlapių ir ištisas jaunimo kartas iš istorijos.

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV). Tai – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija.

Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip:

DNR–RNR–baltymas

Retrovirusų (lot. retro – atgal) sintezės seka kitokia:

RNR–DNR–RNR–baltymas

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS.

Pirmieji qka eshte prostata AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais. Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. – antrasis ŽIV-2.

Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950–1960 m. ir 1970 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu. Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983–1984 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo).

1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti.

1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.

1987 m. pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.

flasteri za povećanje spolovila ŽIV atsparumas

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV greit žūva virinamas (1000 °C temperatūroje žūsta iš karto, 560 °C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms.

oefeningen na borstvergroting Ligos priežastys

Žmogaus imunodeficito virusas perduodamas per kraują, spermą bei makšties, gimdos kaklelio išskyras. Yra žiinomi trys šio viruso perdavimo keliai:

1. Lytinis kelias. Tai gali įvykti:

  • heteroseksualių lytinių santykių metu (varpa makštyje), nenaudojant prezervatyvo;
  • homoseksualių lytinių santykių metu (varpa išeinamoje angoje), nenaudojant prezervatyvo;
  • oralinių lytinių santykių metu (liečiant burna lyties organus).

2. Per kraują:

  • perpylus užkrėstą kraują;
  • kontaktuojant su krauju, kraujo produktais;
  • naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus;
  • darant tatuiruotes.

3. Perinatalinis (iš motinos – vaikui):

  • prieš gimdymą, gimdymo metu arba tuoj po gimdymo.

ŽIV veikiant organizmą, susilpnėja imunitetas, organizmas nesugeba kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais (bakterijomis, grybeliais, virusais, pirmuonimis) ir pastarieji sukelia įvairias infekcines ligas. Dėl susilpnėjusio imuniteto organizme išveši piktybiniai augliai. Taip vystosi AIDS.
crescimento peniano natural Simptomai

  • Sąnarių skausmas
  • Viduriavimas
  • Bendras silpnumas
  • Karščiavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Raumenų skausmas
  • Odos bėrimas
  • Ryklės skausmas
  • Naktinis prakaitavimas

iskam hui Ligos eiga

Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo ligos stadijos. Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, praeina 3-24 savaitės. Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras Negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai. Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas. Be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį. Be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės. Be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį. Naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį. Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt.)

AIDS ligos eigai įtakos turi:

  • ligonio amžius (pvz., vaikams eiga būna greitesnė);
  • įvairios infekcinės ligos ir kitos būsenos (pvz., nėštumas pagreitina AIDS eigą);
  • mityba;
  • gydymas;
  • režimas;
  • užsikrėtimo būdas (pvz., perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, o užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė).

Ligos eiga

Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo ligos stadijos. Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, praeina 3-24 savaitės. Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras Negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai. Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas. Be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį. Be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės. Be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį. Naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį. Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt.)

 

Tyrimai

Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV (netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis diagnostinis metodas).

Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo.

Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.

Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors prieš mirtį gali būti ir neigiami.

Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento.

ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius kviečia pasitikrinti.

Gydymas

Iki ŽIV infekcijos atsiradimo, pasaulyje nebuvo vaistų, galinčių gydyti virusinius susirgimus, todėl dauguma priešvirusinių vaistų buvo sukurti vėliau, nei vaistai dėl AIDS.

ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijų gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji, efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų (po vieną iš toliau paminėtų grupių) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens gyvenimą 10 ir daugiau metų.

Naudojami vaistai

Šiuo metu naudojamos trys antiretrovirusinių vaistų grupės, kurios skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse.

Pirmoji vaistų rūšis – nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinė DNR negali gaminti naujų viruso kopijų.

Antroji vaistų rūšis – nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis.

Trečioji vaistų rūšis – viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie veikia paskutiniąją viruso dauginimosi ciklo stadiją ir trukdo suformuoti viruso kopijas, todėl virusas negali palikti užkrėstos CD4 ląstelės.

Šių vaistų rūšys naudojamos ir Lietuvoje. Lietuvoje AIDS gydymas taikomas:

  • AIDS sergantiems,
  • Nėščioms ŽIV infekuotoms moterims,
  • Asmenims, turėjusiems kontaktą su žinomai infekuotu asmeniu.

AIDS indikatorinės ligos

Indikatorinės ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS infekcija Europoje, yra 25:

  1. Bronchų, trachėjos ar plaučių kandidozė.
  2. Stemplės kandidozė.
  3. Gimdos kaklelio išplitęs navikas.
  4. Išplitusi ar ekstrapulmoninė kokcidiomikozė.
  5. Ekstrapulmoninė kriptokokozė.
  6. Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).
  7. Citomegalo viruso sukelta liga (ne kepenyse, blužnyje ar limfmazgiuose).
  8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas ( dėl jo išsivystęs aklumas).
  9. Su ŽIV susijusi encefalopatija.
  10. Herpes simplex viruso sukelti lėtiniai išopėjimai (trunkantys ilgiau kaip mėnesį), bronchitas, plaučių ar stemplės pažeidimai.
  11. Išplitusi ar ekstrapulmoninė histoplazmozė.
  12. Lėtinė žarnyno izosporiozė (trunkanti ilgiau kaip 1 mėn.).
  13. Kaposi sarkoma.
  14. Burkito ar panašaus tipo limfoma.
  15. Imunoblastinė ar panašaus tipo limfoma.
  16. Pirminė smegenų limfoma.
  17. Išplitusi ar ekstrapulmoninė Mycobacterium avium complex ar M.kansasii.
  18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma (pulmoninė ar ekstrapulmoninė).
  19. Kitų tipų ar neidentifikuoto tipo išplitusi arba ekstrapulmoninė mikobakteriozė.
  20. Pneumocystis carinii sukeltas plaučių uždegimas.
  21. Pasikartojantis plaučių uždegimas.
  22. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija.
  23. Pasikartojanti Salmonella septicemija.
  24. Smegenų toksoplazmozė.
  25. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas.

AIDS ligos eigai įtakos turi:

  • Ligonio amžius; vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.
  • Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.
  • Mityba, gydymas, režimas; gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.
  • Užsikrėtimo būdas; perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu – Ilgesnė.
  • ŽIV tipas; ŽIV-1 eiga trumpesnė, ŽIV-2 ilgesnė.

Profilaktika

Kadangi AIDS yra nepagydoma liga, svarbiausias tikslas ja nesusirgti – neužsikrėsti ŽIV.

Ką turime daryti, kad neužsikrėstume ŽIV?

  • Saugus lytinis elgesys – vengti lytinės daugiapartnerystės, naudoti prezervatyvą viso lytinio akto metu;
  • Kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;
  • Naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju;
  • Patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;
  • Nevartoti narkotikų į veną, o vartojant – naudoti vienkartinius švirkštus (galioja principas – nevartok, o jeigu vartoji, vartok saugiai);
  • ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai nėštumo metu vartoti viruso dauginimąsi slopinančių vaistų, gimdyti atliekant cezario pjūvio operaciją (dar prieš prasidedant sąrėmiams), nežindyti.

AIDS profilaktikoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas dorovei, šeimos stiprinimui, lytiniam švietimui, narkomanijos profilaktikai, informacijos prieinamumui.

Medicina su virusinėmis ligomis tradiciškai kovoja vakcinomis, todėl, siekiant pažaboti AIDS, vyksta intensyvūs bandymai sukurti veiksmingą vakciną. Labai svarbi psichosocialinė pagalba užsikrėtusiems asmenims.

Epidemiologinė situacija

Daug ES valstybių narių skelbia apie smarkiai padidėjusį naujai diagnozuotų atvejų skaičių, o pagal paskutinius statistinius duomenis, ES gyvena apie 600 000 žmonių, infekuotų ŽIV arba sergančių AIDS.Situacija skirtingose Sąjungos valstybėse skiriasi. Baltijos šalyse naujų ŽIV atvejų skaičius ženkliai padidėjo, ypač tarp jaunimo: beveik 80-čiai proc. ŽIV infekuotų žmonių dar nėra 25-erių.Be abejo, tarp įvairių regionų yra skirtumų. Tačiau net tuose regionuose ir šalyse, kuriose ŽIV infekcija ir AIDS nėra labai paplitę iki šiol, paplitusi narkomanija ir nesaugūs lytiniai santykiai tampa prasidedančios epidemijos pranašais.Be to epidemija prasideda ir kaimyninėse šalyse. Kai kuriose jų naujų ŽIV atvejų skaičius yra didžiausias pasaulyje, tame tarpe ir Afrikoje.Rytų Europoje ir centrinėje Azijoje apie 2 mln. žmonių yra apsikrėtę ŽIV arba serga AIDS. Rusijoje ir Ukrainoje vienas iš šimto suaugusiųjų yra infekuotas – šis skaičius padidėjo penkis kartus per pastarąjį dešimtmetį. Visuose infekcijos etapuose virusas plinta tarp gyventojų, vis sunkiau jį stebėti ir užkirsti jam kelią.

Daugiau informacijos: http://www.aids.lt