siti matrimoniali seri Turite gerų norų? Kviečiame savanoriauti!

Vyrui bokalą vitaminų

Arunas | kovo 29, 2007

Vitaminai maiste

Vyresnės kartos žmonės sako, kad nebūtina ryti „visokį brudą“, t. y. sintetinius vitaminus. Atseit valgyk lašinius, daržoves ir su maistu gausi reikalingą vitaminų kiekį. Tačiau jie klysta. Mūsų dienomis mėsos, vaisių ir daržovių sudėtis yra gerokai pakitusi į blogąją pusę. Juk maisto žaliava auginama ne itin ekologiškoje aplinkoje.

Be to, kasdien valgome termiškai apdorotą maistą, kurio sudėtis jau būna suardyta. Verdant ir kepant išyra vitaminas C, iš dalies – E ir B grupės vitaminai. Produktų šaldymas ir ilgas laikymas taip pat mažina vitaminų koncentraciją.

Sezonas ir vitaminai

Tavo organizmas kaip ir bet kuri gyva būtybė reaguoja į metų laikus. Per žiemą žmogaus organizmas sunaudoja visas atsargas ir pavasarį jam labiausiai trūksta natūralių vitaminų. Pavasarėjant ima trūkti vitamino A. Šio vitamino gausu morkose, tačiau Tu juk ne triušis, kad kiekvieną dieną sugraužtum po kibirą morkų! (Iš tiesų reikėtų suvalgyti tiek šių daržovių, kad gautume reikalingą vitamino A kiekį.)

Pavasarį labiausiai trūksta C, D, E, B grupės vitaminų, folio rūgšties. Ne veltui šis laikotarpis vadinamas peršalimo ligų laiku.

Su vitaminais „labai draugauja“ mikroelementai. Jų kiekis organizme kiekvienu metų laiku svyruoja. Pavyzdžiui, žiemą seleno organizme yra daugiau nei vasarą. Ir atvirkščiai, žiemą jaučiamas magnio trūkumas. Nes žalumynuose, kuriuos valgome vasarą, yra daugiau magnio. O seleno daugiau žiemos produktuose — lašiniuose, svieste, riešutuose.

Juos verta gerti

Žinoma, maiste yra natūralių vitaminų, tačiau šiais laikais Tavo organizmui jų gali būti per mažai. Kad nereikėtų graužti didžiulius kiekius morkų ir obuolių, mokslininkai sugalvojo vitaminų ir mikroelementų koncentratą – piliules.

Tačiau vis dar manoma, kad vitaminų tabletės neatitinka natūralių, maiste esančių medžiagų. Iš tiesų visi vaistinėse parduodami vitaminai gaminami iš natūralių, gamtoje esančių medžiagų, kurios yra perdirbamos. Pavyzdžiui, vitaminai B2 ir B12 gaunami naudingų mikroorganizmų kolonijas įdėjus į maistingą terpę, kurioje yra aminorūgščių, cukraus bei kitų komponentų, reikalingų normaliai gyvybinei veiklai.

Tikriausiai nežinojai, kad vitaminas C gaunamas iš natūralaus cukraus — gliukozės, o vitaminas P iš juodojo šermukšnio uogų, citrusinių vaisių odelės.

Vitaminų tabletės yra padengtos specialiu apvalkalu, tad jose vitaminai išlieka daug ilgiau nei vaisiuose ir daržovėse. Piliulėms nebaisus terminis apdorojimas, be to, jos nereaguoja su deguonimi.

Tiesa, gaminant erškėtuogių sirupą, vitaminas C yra suardomas. Tačiau proceso pabaigoje į sirupą įdedama askorbo rūgšties (vitamino C).

Vadinasi, piliulės yra ne ką mažiau aktyvios nei natūralūs vitaminai ar ant stalo esantys maisto produktai. Tereikia pasirinkti tinkamą vitaminų ir mineralų kompleksą.

Kokius vitaminus pirkti?

Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairių vitaminų dėžučių ir buteliukų. Yra įvairių vitaminų ir mineralų preparatų rūšių, ir visos turi pranašumų bei trūkumų. Kaip išsirinkti tinkamiausius?

Pradėkim nuo išvaizdos ir formos — tabletes ir kapsules lengviau nuryti. Tabletės, kuriose yra mikroelementų ir žolelių, turi nemalonų kvapą ir skonį. Sirupus, miltelius ir vandenyje tirpstančias tabletes malonu gerti — išmauksi kaip kokakolą! Tačiau tokiuose vitaminuose yra priedų (cukraus, gliukozės, angliarūgštės), kurie gali dirginti skrandį ar žarnyną.

Tačiau jei Tavo virškinimas nesutrikęs, gali rinktis bet kurią vitaminų formą. Dabar žvilgtelėk į preparato sudėtį.

Preparate turi būti mineralinių medžiagų: kalcio — kaulams stiprinti, kalio bei magnio — širdies veiklai gerinti, natrio — nerviniams impulsams perduoti, geležies — kraujo sudėčiai gerinti ir pan. Tinkamas vitaminų ir mineralinių medžiagų derinys yra naudingas žmogaus organizmui.

Verta gerti vitaminus, kuriuose yra ženšenio — jis gerina tonusą, lytinę potenciją, tačiau tokių preparatų turėtų vengti žmonės, besiskundžiantys aukštu kraujospūdžiu.

Vaistinėje gali nusipirkti ir specialiai vyrams skirtų vitaminų: Mega Dynavites, Mens Daily Pak, Welman, Vitiron ir t. t. Jų sudėtyje yra daugiau cinko, kuris būtinas normaliai lytinių organų veiklai. Tačiau tai, kas „subalansuota moterims“, puikiai tinka ir vyrams — pirmiausia reikia pažiūrėti, kokia preparato sudėtis.

Kas tie nešėjai?

Vitaminų preparatuose turi būti dar vienas svarbus komponentas — nešėjas, kuris padeda vitaminams ir mikroelementams pakliūti į medžiagų apykaitą. Tai riebalai, baltymai, polisacharidai, kurie ir padeda organizmui pasisavinti vieną ar kitą mikroelementą.

Juk dažniausiai susergama ne dėl vitaminų deficito ar kitų medžiagų trūkumo organizme, bet dėl šių nešėjų stokos. Naudinga medžiaga organizme gali būti kaip balastas — visiškai neveikli. Pavyzdžiui, vitaminas E padeda pasisavinti seleną, vitaminas A — cinką.

Norint išvengti ne vitaminų, o nešėjų deficito, reikia vartoti tokius preparatus, kuriuose vyksta organinė sąveika. Todėl šiuolaikiniuose preparatuose dažnai yra priedai, kuriuose mikroelementai sujungiami su biologiškai aktyviomis druskomis (pavyzdžiui, magnio laktatu), bioflavonoidais.

Neperdozuok

Kuo daugiau vitaminų, tuo geriau? Ne! Ilgas vitamino C didelių dozių vartojimas gali pakenkti centrinei nervų sistemai (atsiranda nerimas, nemiga, pila karštis), skydliaukės veiklai ir pan. Paros vitamino C dozė neturėtų būti didesnė kaip 3–60 mg, sergančiajam — 1 g. Jei žmogus vitamino C gauna daugiau, tai jo perteklius pasišalina per inkstus. Tačiau tik tuomet, jei jie visiškai sveiki. Priešingu atveju, gali atsirasti inkstų patologija, net susidaryti akmenys. Per didelės vitamino C dozės su savimi iš organizmo „išsitempia“ ir vitaminus B6, B2 ir B12 — dėl to gali sutrikti nervų sistemos veikla.

Tad prieš pirkdamas vitaminų preparatą, pasikonsultuok su gydytoju arba bent jau su žmona…

Geruose vitaminų preparatuose turi būti:

• Vitamino A — jis reikalingas ne tik regėjimui, bet ir tam, kad atsinaujintų oda;
• B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, folio rūgšties) — jie labiausiai reikalingi nervų sistemai, padeda nugalėti stresą;
• Vitamino C — jis stiprina imuninę sistemą, padeda įveikti ligas;
• Vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas, t. y. saugo ląsteles nuo degeneracinių pakitimų;
• Vitamino K, kuris „atsakingas“ už normalų kraujo krešėjimą.

Vitaminai odai

Graži, lygi oda — ne vien moterų rūpestis. Džiaukis, kad Tau nereikia kankintis dėl celiulito, didžiausio moteriškių priešo. Tačiau nemanyk, kad oda nereikalauja priežiūros. Ją reikia maitinti tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės.
Amerikiečių aktorius Ričardas Giras yra pasakęs, kad vyras greitai pasens, jei penkerius metus rūkys, stovėdamas šalia automagistralės.

Ir jis buvo teisus. Ultravioletiniai saulės spinduliai, nikotinas, fizinis ir psichologinis nuovargis, stresas gali susendinti net ir jauną odą. Aišku, ko reikia vengti?

Bet odą reikia pamaitinti ir „iš vidaus“, t. y. praryti vieną kitą vitaminą, gerti pakankamai skysčių.

• Jei oda nelygi, jautri, greitai sausėja, vartok preparatą, kuriame yra daugiau antioksidantų: beta karotino, A, C, B grupės ir E vitaminų, seleno. Natūralus vitaminas E neleidžia susidaryti raukšlėms, vitaminas C dalyvauja gaminant odai būtiną baltymą kolageną, o visi B grupės vitaminai padeda gamintis kraujo kūneliams, skatina maisto medžiagų perdavimą.

• Pagirdyk odą. Kasdien patariama išgerti po 2–3 litrus skysčių (ne degtinės!). Tinka negazuotas mineralinis ar paprastas vanduo, žalioji arbata be cukraus, sultys, nepakenks ir bokalas alaus.

Informacija naudota:
A-Zet, Simonas Niksdorfas

0
0

Komentarai

Parašykite komentarą